Šis nutarimas skelbiamas po to, kai trys merai buvo nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.
Konstitucinis Teismas nagrinėjo skundą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką.
Į teismą dėl minimos nuostatos kreipėsi Seimas praėjusių metų rudens sesijos pradžioje. Kreipimasis grįstas argumentu, kad leidžiant neribotam laikui nušalinti nuo pareigų tiesiogiai išrinktą politiką ribojama piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį.
Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.
Tokio teisinio reguliavimo išaiškinimas pastaraisiais metais buvo aktualus trijų savivaldybių vadovams: Visagino merei Lietuvos laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei, Radviliškio rajono merui konservatoriui Antanui Čepononiui bei Utenos merui socialdemokratui Alvydui Katinui.
Teismai D.Štraupaitę ir A.Čepononį dėl įtarimų korupcijos bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija tuos sprendimus panaikino. Praėjusių metų pavasarį Visagino mere išrinkta D.Štraupaitė į mero kėdę atsisėsti galėjo tik vasaros pabaigoje, o A.Čepononis kuriam laikui buvo nušalintas nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, bet mero pareigas ėjo. Kyšininkavimu įtariamas Utenos meras A.Katinas lapkritį teismo nuo pareigų buvo nušalintas dviem mėnesiams ir į darbą grįžo sausio pradžioje, prokuratūrai nusprendus nebesikreipti dėl tolesnio nušalinimo.
