Savivaldybės administracijos fojė buvo galima susipažinti su savivaldybės ir miesto teritorijų bendrųjų planų sprendiniais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimas įstatymas bendrąjį planavimą aiškina taip: „Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti.“
Taigi dokumentas labai svarbus. Peršasi išvada, kad esama situacija turėtų būti skrupulingai atvaizduota bei parodyta, kas planuojama atlikti ateityje. Patyrinėkime, kaip atrodo Triobiškių kaimo reikalai.
Demokratiškose šalyse gyventojų nuomonė yra lemiama, tačiau iki pat šiandienos niekas neklausė Triobiškių gyventojų, nori jie tapti miestiečiais ar ne? Dauguma jų nieko negirdėjo apie būsimas reformas, juo labiau, nežino, kokios bus pasekmės, kiek tai jiems kainuos. Taip pat neaišku, ar šis straipsnelis „į temą“, nes tekstinėje plano dalyje radau, kad prie Marijampolės miesto prijungiamas Mokolų kaimas, o Triobiškių ir kai kurie kiti patenka į kažkokią įtakos zoną, nors grafinėje dalyje kaimas jau prijungtas prie miesto.
Kaimo gyventojų žemės sklypai prie gyvenamų pastatų tradiciškai yra didesni nei miesto teritorijoje, jie naudojami žemės ūkio veiklai. Jungiant kaimą prie miesto, reikia į tai atsižvelgti ir nediskriminuoti vietos gyventojų nustatant žemės vertę bei mokesčių dydį. Ar bus atsižvelgta į tai bei daugelį kitų svarbių dalykų?
Bendrojo plano Elektros tiekimo schemoje, sprendiniuose nurodytos 110kv ir 10kv elektros perdavimo linijos. Jeigu tūlas stebėtojas atsistotų Triobiškių kaimo viduryje, virš galvos išvystų bent 3 skirtingų galingumų elektros tinklų laidus. Savivaldybės administracijoje sakė: „Gal čia blogai nupaišyta, gal reikia nueiti pas elektrikus ir pasiklausti“. Plano tekstinėje dalyje tariamąja nuosaka rašoma apie ateities norus naudoti kabelius, o kas ir kada bus daroma su dabartinėmis oro linijomis - neužsimenama. Tad kam tas projektavimo vargas, išlaidos?
Triobiškių kaimo Krėvos gatvės apšvietimas gerai nesutvarkytas. Dažną rudenį jis įjungiamas apie 20 val. ir išjungiamas apie 23 val. Junginėjama chaotiškai. Manau, kaimo gyventojai sumoka pakankamai mokesčių ir savo gerbūvį yra apmokėję su kaupu. Jeigu kaimas daromas miestu, tai ir apšvietimą reikia padaryti miestietišką. Tereikia keleto papildomų šviestuvų, tvarkos ir elementarios sistemos.
Punsko gatvės tąsa iki Triobiškių kaimo Krėvos gatvės būtų vienintelė jungtis su planuojamu prijungti Triobiškių kaimu. Tačiau Bendrojo plano schemose ji žymima kaip paprasta gatvelė.
Žodžiu, biurokratizmo klasika.
Minėtos problemos labai paprastos ir lengvai realizuojamos, tačiau juntama, kad savivaldybės vadovai nesusidoroja su situacija. Beja, naujosiose Bendrojo plano schemose minėta Punsko gatvės atkarpa, žymima kaip jau esama.
Dviračių takų žymėjimai schemoje taip pat labai keisti. Jie prasideda kažkur gatvių tinkle ir baigiasi tarsi niekur, o jau įrengti dviračių takai į Patašinę, Skaisčiūnus ir Liudvinavą visai nepažymėti. Jeigu Triobiškių kaimas „likviduojamas“ ir atsiranda miestas, tai miestiečiams natūralu vaikščioti taip, kaip vaikšto miestiečiai. Reikia įrengti šaligatvius. Eismas Krėvos gatve pakankamai intensyvus, apšvietimas prastas ir žmonių gyvybėms gresia pavojus.
Reikia rasti priimtiną sprendimą dėl kalakutų fermos, arklidžių ir cukraus fabriko skleidžiamos smarvės – dėl jo tikrai netampama miestiečiais, žemės kaina pasidaro patrauklesnė.
Savivaldybės administracijos darbuotojai schemų komentuoti nesugebėjo. Jie juokavo, buvo labai draugiški, bet nei reikalo esmės, nei detalių nežinojo.
Savo abejones beliko išdėstyti šiame straipsnelyje. Gali būti, kad panašių klausimų kils ir kitų Marijampolės vietų gyventojams.
Apsaugos zonų schemoje pasigedau želdynų prie būsimojo geležinkelio. Jis eina visai greta Triobiškių kaimo. Ta pati problema turėtų kilti ir Patašinės kaimo gyventojams. Šioje vietoje prie būsimojo miesto gyvenamųjų namų europinės vėžės geležinkelis priartės labiausiai, todėl gojelis medžių būtų labai tinkamas ne tik kaip apsauga nuo triukšmo ir prasto vaizdo, bet ir naudingas žirgyno lankytojams. Juolab kad nuo Krėvos gatvės iki būsimo geležinkelio planuojama „apriboto naudojimo zona“.
Buitinės nuotekynės schemos sutartininių ženklų dalyje pavaizduota rudos spalvos linija su raide „F“. Šalia prierašas: „mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties“. Ką tai galėtų reikšti, nelabai aišku, to nežinojo ir savivaldybės darbuotojai.
Stebina abejingumas ir netikslumas. Juk 2008-tieji. Net buityje plačiai naudojami GIS (geografinės informacinės sistemos) įrenginiai, galintys preciziškai ir operatyviai pateikti daugybę informacijos, tačiau Marijampolėje viskas kitaip. Prieš gerą dešimtmetį, dar dirbdamas savivaldybėje, inicijavau atitinkamo GIS problemas sprendžiančio padalinio steigimą, jis turėjo rinkti ir plėtoti skaitmeninės informacijos bazės plėtojimą. Gaila, bet modernios technologijos taikomos menkai. Šiuo metu eksponuojami grafiniai Bendrojo plano sprendiniai tai iliustruoja. Matoma tik tai, kad naujieji miesto pakraščių žemių savininkai turėtų būti patenkinti. Žemės reformos ir grąžinimai mūsuose oficialiai baigti. Laikas parduoti.
Pasigendu paprastos, aiškios Bendrojo plano tekstinės dalies. Tiesiog elementaraus paaiškinimo paprastiems žmonėms, kas, kur, kada, kaip ir kodėl bus daroma. Informacijos nėra nei prie schemų, nei eksponavimo vietoje, nei internete.
Gavę šį rašinį, sulaukėme atsiliepimų apie praėjusią savaitę savivaldybės administracijoje vykusį visuotinį Bendrojo plano svarstymą. Renginyje dalyvavęs verslininkas Juozas Budreika „Miesto laikraščiui“ aiškino, kad svarstymui pasiruošta labai prastai. Tiek savivaldybės, tiek miesto bendrieji planai buvo prikabinti tik abipus durų į salę. Dvi valandas kalbėta apie plano derinimą, jo kryptis ir kitus dalykus, kurie buvo visiškai neįdomūs maždaug 300 susirinkusių marijampoliečių – jiems rūpėjo klausimai, kuriuos tiek miestelėnai, tiek rajono gyventojai plano rengėjams buvo atsiuntę iš anksto.
J. Budreiką, kaip, anot jo ir daugumą susirinkusiųjų, ypač papiktino mero elgesys. Jis nuolat aiškino: „Jokių klausimų“, „čia priklauso...“, „jūs turite“, „paskui prieisite“, „negalime atsakyti, nes neturime planų“...
„Tad kam čia susirinkome? Matyt, tik dėl to, kad savo parašais per eiles siųstuose popieriaus lapuose patvirtintume dalyvavimą plano svarstyme“, - „Miesto laikraščiui“ sakė J. Budreika.
Anot jo, tik tada, kai susirinkusieji ėmė garsiai šurmuliuoti, kad nori būti išklausyti, meras buvo priverstas atsižvelgti į jų reikalavimus. Tačiau „klausimas“ užėmė tik pusvalandį tris valandas trukusio renginio.
J. Budreika siekia atkreipti šį planą turėsiančios tvirtinti savivaldybės tarybos dėmesį į tai, kad dokumentas, kuriuo miestas turės vadovautis artimiausius 15-20 metų, neatsako į daugelio marijampoliečių klausimus.
O apie mero, pagal specialybę veterinaro, poziciją šiame svarstyme marijampolietis sakė:
„Matyt, pripratęs dirbti su galvijais, todėl galvoja, kad taip pat galima elgtis su žmonėmis“.
Pasak susirinkime taip pat dalyvavusio projektavimo bendrovės „Ugira“ savininko, praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos nario Aloyzo Jurdono, Bendrajame miesto plane surašyti, susisteminti ir įforminti smulkūs žemės naudotojų poreikiai. O turėtų vyrauti valstybinis požiūris – kur ir ką mes turėtume plėtoti neprikausomai nuo dabartinių žemės paskirčių. Tokia situacija susidarė todėl, kad savo laiku nebuvo sukurta darbo grupė, kuri kontroliuotų Bendrojo plano rengėjus.
A. Jurdonas apgailestauja, kad jie nesurinko miesto verslininkų, neišklausė jų nuomonės. Buvo nueita paprasčiausiu keliu: kažkas pareiškė pageidavimą, kad jo sklypo paskirtis iš žemės ūkio būtų pakeista į gyvenamosios statybos, ir rengėjai, gavę savivaldybės administracijos vadovų pritarimą, kad taip galima daryti, paskirtį keitė. Tad tokia, anot žinomo Marijampolės verslininko, miesto ateitis.
Jo teigimu, pristatant Bendrąjį planą, buvo kalbėta tik specialistams, kurių salėje sėdėjo vos vienas kitas, o ne marijampoliečiams, atėjusiems išklausyti, kaip bus atsižvelgta į jų interesus.
A. Jurdonas pasidžiaugė jo pirmininkaujamą Lietuvos statybos Inžinierių sąjungos Marijampolės bendriją išgelbėjus miestą nuo pramoninės zonos jo centre – tik bendrijai atkreipus plano rengėjų dėmesį, iš Kauno ir J. Dailidės gatvių sankirtos numatyta iškeldinti tebeveikiantį buvusį „Šesupės“ audimo fabriką.
A. Jurdonas įžvelgė Bendrajame plane ir teigiamų dalykų, ypač numatant miesto galvių plėtrą: numatytas pietinis miesto apvažiavimas pro bendrovę „Kraitenė“ su išvažiavimu į magistralę „Via Baltica“ , Aušros gatvės tiltas per Šešupę ir kiti objektai.
„Ir iš viso – planas bet kokiu atveju yra geriau negu nieko“, - baigdamas pokalbį su „Miesto laikraščiu“ kalbėjo nemažai objektų Sūduvos sostinėje suprojektavusios bendrovės savininkas.
Paulius ULECKAS
