Moterų pavardžių galūnių įstatymas įplieskė ir kaltinimus provokacijomis, ir kitas audringas emocijas.
„Pamažintų skirtį tarp Prigožina, Petrova, Nekrasova, nemanau, kad šiandien geriausias metas, aš tai suprantu, kaip savotišką provokaciją“, – taip apie laisviečių siūlymą sakė valstiečių frakcijos narys Stasys Tumėnas.
Ir nepaisymą nustatytos tvarkos.
„Viena gerbtina politikė Seime yra nuskambėjusi mintimi, kad virš Seimo tik dangus. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju jūs atkartojate šios politikės nuostatą?“ – klausė konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.
Tokias reakcijas sukėlė laisvietės Ievos Pakarklytės registruotas projektas, kad ištekėjusios moterys galėtų naują pavardę pasirinkti su galūne -a, arba -ia.
„Kai vyriška pavardė baigiasi tokia pačia galūne, kaip Lydeka, Šalna, Stundžia, Šarka, kitos gražios lietuviškos pavardės, nes dabar galima pasivadinti Lydekė, tačiau, deja, Lydeka nėra galimybės tokios“, – teigė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
„Juk tai yra išimtis, kaip tokios pavardės, kaip Semeška, Razma, Lydeka, jos tikrai gali būti rašomos, kaip ir tariamos, neiškraipant jų su -ė ar -ienė ir tai yra pagarba mūsų antrosioms pusėms“, – sakė konservatorius Vilius Semeška.
I. Pakarklytė teigia, kad pavardė yra pačio žmogaus asmeninis reikalas, be to, priėmus įstatymą, moterims tiesiog atsirastų galimybė rinktis. Su tuo sutinka ne visi.
„Pasaulis neapsivers, aišku, bet mes turime ir didesnių problemų ir nemanau, kad reikia eiti tuo keliu, viską liberalizuoti“, – sakė S. Tumėnas.
Mišrios grupės narys Valdemaras Valkiūnas mano, jog šis įstatymas veda artyn lyčių panaikinimo.
„Istoriškai, kaip tautinis Lietuvos paveldas susiklostė, kad atskirtume vedusią moterį nuo nevedusios, moterį nuo vyro, tai čia artyn lyčių likvidavimo, kaip jūs ir kituose įstatymuose teikiat. Ir tautinio lietuviškumo degradacija. Jeigu ne taip, tai kam keisti?“ – klausė V. Valkiūnas.
Seimo teisininkai savo išvadoje pažymėjo, kad sprendžiant tokius klausimus, reikia turėti atitinkamos kompetencijos, todėl „laisvietė“ turėtų remtis ekspertų išvadomis. O I. Pakarklytės projekte būtent lietuvių kalbos komisijos išvados ir nėra.
„Kreipiausi dar iki projekto pateikimo, tačiau jie nusprendė, kad nei poreikio tokio mato, nei nelabai pritartų, kitaip tariant, neįdėjo pastangų į šio klausimo apsvarstymą, tai tikiu, kad galbūt vėl prie jo bus sugrįžta, bet ta pirminė pozicija jinai nebuvo labai palanki ir buvo apskritai paviršutiniška gana“, – teigė I. Pakarklytė.
Seime netrūksta vyrų, kurių pavardės baigiasi -a – pavyzdžiui, Razma, Alekna, Jovaiša, Veryga ar Semeška. Tad jei įstatymas būtų priimtas, teoriškai jų žmonos galėtų keistis pavardes.
„Abejoju, ar žmona norėtų dar šitame etape keistis“, – teigė valstiečių frakcijos narys Aurelijus Veryga.
„Tai jinai apsispręs, bet net neabejoju, kad šeimoje padiskutuosime šitu klausimu“, – sakė V. Semeška.
Pati laisvietė I. Pakarklytė teigia, jog jei priims įstatymą, juo nesinaudotų.
„Ne, nepasinaudosiu, mano vyro pavardė -s baigiasi, tai man bet kuriuo atveju negaliotų ir pavardės neplanuoju keisti“, – sakė I. Pakarklytė.
Prieš 20 metų kalbininkai leido moterims pavardes keisti į besibaigiančias raide -ė. Pavyzdžiui, būtų ne Kavaliauskienė, o Kavaliauskė.
„Matom, kad kalba nežlugo, šeimos nežlugo, viskas yra ir bus gerai“, – teigė laisvietė.
Seime šią savaitę balsavimo metu „už“ balsavo 55, „prieš“ – 31, susilaikė 19, po pateikimo siūlymui pritarta.
Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, jam dar reikės įveikti svarstymo ir priėmimo stadijas. Be to, parlamentarai nusprendė, kad bus paprašyta ir kalbos komisijos išvados.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
