Daugiau nei dešimt partijų Teisingumo ministerijai nepateikė savo narių sąrašų arba jų pateikti duomenys neatitiko reikalavimų. Regis, dalis šių partijų jau “mirusios" ar balansuojančios ties šia riba. Teisingumo ministerija rengiasi inicijuoti įstatymų pakeitimus, kad būtų nustatyta aiški tokių partijų likvidavimo procedūra.
Pagal Politinių partijų įstatymą iki kovo 1 dienos Lietuvoje registruotos politinės partijos Teisingumo ministerijai (TM) privalo pateikti savo narių sąrašus. Šįmet to nepadarė dešimt iš trylikos tą privalėjusių padaryti partijų. Iš trijų duomenis pateikusių partijų keliamų reikalavimų neatitiko dvi.
Pagal galiojančią tvarką šios partijos artimiausius metus negalėtų dalyvauti rinkimuose, jei tokie vyktų.
Partiečių trūkumas
„Steigdami vieną ar kitą partiją, žmonės turbūt turėjo gerų intencijų, bet šiandien svarbiausia yra tai, kad kai kurios partijos neatitinka partijoms keliamų reikalavimų arba, net jei ir turi gyvybės požymių, iš tiesų yra neveiksnios„, - „Vakaro žinioms“ sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Svarbiausias partijų trūkumas, pasak jo, per mažas narių skaičius.
Šiuo metu politinėms partijoms, kurios narių sąraše neturi daugiau kaip 1000 pilnamečių veiksnių Lietuvos piliečių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau tai gali būti daroma tik tada, kai pati partija kreipiasi į Juridinių asmenų registrą dėl likvidavimo. Valstybė to inicijuoti negali.
R.Šimašius įsitikinęs, kad “mirusias„ partijas reikia naikinti vien dėlto, kad nebūtų klaidinama visuomenė, o registre nebūtų kaupiama klaidinga informacija. „Ketiname siūlyti įstatymų pakeitimus, numatant, kad Juridinių asmenų registras galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ji dvejus metus iš eilės nepateiks teisingumo ministerijai savo narių sąrašų“, - aiškino ministras.
Riboti negalima
VRK pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis „Vakaro žinioms„ patvirtino, kad partijos kuriasi dėl vienintelio tikslo - patekti į valdžią. “Partijų esmė ir yra savo politinių programų įgyvendinimas, - teigė jis. - Be abejo, joms svarbiausia - patekti į valdžią, kad galėtų spręsti klausimus joms rūpima tematika. Nes priešingu atveju partijos steigti nebūtina - galima kurti visuomeninį judėjimą.“
Lietuva - nedidelė šalis, bet partijų yra labai daug. Kam jų tiek? Pasak P.Kujalio, partijų skaičiaus riboti negalima, nes jau būtų demokratijos principų pažeidimas. “Kiek yra interesų grupių, kiek tūkstančių gyventojų - tiek ir partijų gali susikurti, - sakė jis. - Niekas negali to drausti."
40 - Tiek Lietuvoje registruotų politinių partijų
17 - Tiek partijų yra aktyviai veikiančių
4 - Tiek partijų jau likviduojamos
Partija - tramplinas į valdžią
Vytautas RADŽVILAS - politologas:
Akivaizdu, kad partijų Lietuvoje per daug. Tai lemia daug priežasčių. Pirma, Lietuvos visuomenė savo struktūra primena atsilikusių trečiojo pasaulio šalių visuomenes, nes nėra elito gerąja prasme, nėra stiprios vidurinės klasės, faktiškai egzistuoja du pagrindiniai sluoksniai: labai turtingi žmonės ir vargšai.
Todėl nėra socialinės bazės klostytis normaliai europinio tipo partinei sistemai. Antra, labai žema politinė kultūra: dauguma gyventojų ne tik nesivadovauja politinėmis idėjomis, bet ir nesidomi tuo. O kai yra idėjinis chaosas, sunkiau įsitvirtinti aiškius politinius kontūrus turinčioms partijoms. Trečia, yra suaugę verslo ir politikos sluoksniai. Dalyvavimas politikoje tampa būtinu verslo elementu, nes taip galima palaikyti save valstybės pinigais. Todėl yra stiprios paskatos suinteresuotoms grupėms burtis į pseudopolitines bendrijas. O tada atsiranda galimybė prasibrauti prie valdžios.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
