REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Galima sakyti, kad 2009 metų spalio 2 diena yra istorinė diena ne tik VPU Kultūros ir meno edukologijos institutui, bet ir visai Lietuvos meno edukologijai.

REKLAMA
REKLAMA

Tą dieną VPU viešame doktorantūros posėdyje apginta pirmoji VPU ir viena iš pirmųjų Lietuvoje socialinių mokslų krypties edukologijos disertacija „Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje“. Šios disertacijos autorė – žinoma Lietuvos choreografė, pedagogė ir mokslininkė, VPU Kultūros ir meno edukologijos instituto Meninio ugdymo katedros dėstytoja Birutė Banevičiūtė.  

REKLAMA

Birutės Banevičiūtės apgintos disertacijos reikšmingumą visai Lietuvos meno edukologijai pažymėjo gynimo tarybos nariai, recenzentai, oponentai, vieningai teigiantys, kad tai yra itin svarbus darbas klojant Lietuvos šokio edukologijos mokslinių tyrimų pamatus.

Šiuolaikiškas požiūris į šokio ugdymą, mokslinis mąstymas, išprusimas šokio srityje, patirtis rengiant Lietuvos švietimo dokumentus (Bendrąsias šokio programas, metodines rekomendacijas, Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją ir kt.) įgalino disertantę atlikti išsamius ir patikimus tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA

Disertacijoje nagrinėjami šokio gebėjimų ugdymo ypatumai ankstyvosios paauglystės amžiuje, kuris mokslininkų, meno edukologų ir psichologų yra nurodomas kaip kritinis lūžis meniniame ugdyme. Atlikus edukologinės, dalykinės, psichologinės, filosofinės literatūros analizę kognityvinės meninio ugdymo teorijos požiūriu pagrindžiama šokio gebėjimų struktūra, susieta su šokio elementų (judesio, erdvės, ritmo, tempo, judesio jėgos, dinamikos, metaforos) raiška kuriant šokio struktūrą ir ja bendraujant. Analizuojama komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis, kinestetinis šokio gebėjimų aspektas ir paauglių šokio veiklos ypatumai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Empirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo metodologija ir argumentuojamas tyrimo metodų (anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo, pedagoginio eksperimento, interviu, statistinės analizės) pasirinkimas. Atlikus anketinę šokio mokytojų apklausą, identifikuotos pagrindinės šokio gebėjimų ugdymo tendencijos.

Diagnostinio tyrimo duomenys parodė teoriškai išskirtų šokio gebėjimų atsiskleidimo galimybes ir ypatumus. Atlikus pedagoginį eksperimentą, nustatytas Birutės Banevičiūtės parengto šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Pedagoginio eksperimento dalyvių interviu atskleidė jų nuostatų į šokio veiklą kaitą. Teorinių ir empirinių disertacinio tyrimo duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos šokio mokytojams ir šokio mokytojus rengiančioms institucijoms, orientuojančios į komunikacinį ir kūrybinį šokio gebėjimų ugdymo ir šokio ugdymo proceso organizavimo modelį.  

REKLAMA

Darbo vadovas prof. habil. dr. Vaidas Matonis pažymėjo, kad Birutė  Banevičiūtė, 2002 metais pradėjus rašyti disertaciją, ėmėsi netyrinėtos. Tuo metu šokis kaip lygiavertis ugdymo dalykas tik skverbėsi į bendrąsias programas, mokyklų ugdymo planus, todėl nebuvo pripažintas kaip reikalaujantis mokslinio pagrindo. Disertantės atliktas šokio ugdymo proceso, šokio gebėjimų sistematizavimas istoriniu, kultūriniu, psichologiniu, edukaciniu aspektu bei gauti empirinio tyrimo rezultatai pakylėja disertaciją iki pasaulinės reikšmės lygmens, teigė prof. V. Matonis.

REKLAMA

Oponentės prof. habil. dr. Elvydos Martišauskienės pastebėjimą apie nuostabą keliantį pedagoginio eksperimento metu taikyto Birutės Banevičiūtės sukurto šokio gebėjimų ugdymo ansktyvojoje paauglystėje modelio pedagoginio poveikio efektyvumą ir pasiektą aukštą šokio gebėjimų pokytį, patvirtino kita oponentė doc. dr. Rūta Girdzijauskienė bei gynimo viešnios dr. Vida Kazragytė ir dr. Emilija Sakadolskienė, kurios teigė, kad mačius disertantės ir jos mokinių kūrybinius darbus, pedagoginio eksperimento rezultatai abejonių nekelia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarybos nariai prof. habil. dr. Vytautas Gudonis, prof. dr. Vilija Salienė, teikdami atsiliepimus apie disertacinį tyrimą, pažymėjo jo brandumą, pagrįstumą ir reikalingumą, siūlė Birutei Banevičiūtei šios disertacijos pagrindu rengti monografiją.

Reikia tikėtis, kad Birutė Banevičiūtė atsižvelgs į kolegų mokslininkų siūlymus ir praturtins šokio edukologijos mokslinių tyrimų bazę monografija, juolab, kad jau tapusi socialinių mokslų daktare Birutė Banevičiūtė prasitarė, kad tai pirmasis, bet tikrai ne paskutinis jos mokslinis darbas ir reiktų laukti tęsinio.

Doc. Laimutė Kisielienė

KMEI Meninio ugdymo katedros vedėja

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų