Kadangi ne kiekvienam šis uždavinys pavyksta iš pirmo karto, inžinieriai nuolat kuria ir tobulina technologinius sprendimus, padedančius išvengti susidūrimų bei chaotiško parkavimo.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Jutikliai ir jų ribotumai
Vienas labiausiai paplitusių ir vairuotojams geriausiai atpažįstamų inžinerinių sprendimų – akustiniai atstumo jutikliai. Priekiniame ir galiniame buferiuose sumontuoti davikliai siunčia ultragarso bangas, kurios atsimuša į kliūtį, o kompiuteris, apskaičiavęs grįžtamąjį signalą, informuoja vairuotoją garsiniu pypsėjimu.
Nors ši technologija gerokai palengvina erdvės išnaudojimą, saugaus eismo ekspertas ir vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis atkreipia dėmesį į jos inžinerinius trūkumus.
Pasak specialisto, kadangi davikliai įprastai montuojami žemame buferio aukštyje, jie siunčia signalą tiesia linija ir negali užfiksuoti nestandartinių objektų. Puikus pavyzdys – šiukšlių konteineriai, kurių bazė yra toliau, o viršutinė dalis išsikišusi į priekį.
Jutiklių siunčiamos bangos dažnai praeina po išsikišusia dalimi jos nefiksuodamos. Vairuotojas, aklai pasikliaudamas garsiniu signalu ir laukdamas perspėjimo, rizikuoja išdaužti galinį stiklą ar stipriai deformuoti kėbulo detales.
Vaizdo technologijų evoliucija
Siekdami eliminuoti akustinių jutiklių spragas, inžinieriai sukūrė vaizdo perdavimo sistemas. Nors pati idėja nėra nauja – pirmoji vaizdo kamera buvo integruota dar 1956 metais pristatytame koncepciniame „Buick Centurion“ modelyje, – masinę gamybą ši technologija pasiekė tik po kelių dešimtmečių.
1991 metais Japonijos rinkai skirtame „Toyota Soarer Limited“ modelyje gamintojai pirmą kartą pasiūlė šį sprendimą plačiajai visuomenei. Po dar vieno dešimtmečio įvyko esminis technologinis lūžis, ir šiandien galinio vaizdo kameros tapo industrijos standartu. Rinkos tendencijos rodo, kad tokia įranga nebekainuoja tūkstančių eurų ir yra montuojama net ir kompaktinės klasės „Ford Puma“ ar „Fiesta“ modeliuose.
Aukštesnio lygio komplektacijose konstruktoriai žengia dar toliau – apjungę kelių vaizdo kamerų perduodamus signalus, kompiuteriai sukuria vientisą, 360 laipsnių apžvalgos vaizdą iš viršaus. Tačiau suprasdami, kad net ir matant aiškų vaizdą vairuotojams vis tiek kyla iššūkių sukant vairą, automobilių kūrėjai perėjo prie aktyvių parkavimo asistentų kūrimo.
Pirmieji tokį sprendimą dar prieš dvidešimt metų pritaikė „Lexus“ inžinieriai, o „Ford“ tapo vienu pirmųjų gamintojų, pristačiusių šią inovaciją masinės gamybos automobiliuose. Jau 2012 metais sistema buvo montuojama „Focus“ modeliuose, o šiandien „Active Park Assist“ technologija prieinama visoje gamintojo gamoje.
Aktyvus vairavimas ir edukacinė nauda
K. Povilaitis pabrėžia, kad inžinierių sprendimas perimti vairo valdymą iš žmogaus yra visiškai logiškas ir pagrįstas žmogaus fiziologija. Žmonėms judėjimas atbulomis yra nenatūralus, todėl vairuojant tokia kryptimi atsiranda sunkumų suvokiant trajektoriją ir apskaičiuojant vairo pasukimo kampus.
Moderni „Active Park Assist“ sistema eliminuoja šią problemą. Vairuotojui paspaudus aktyvacijos mygtuką, ultragarso davikliai skenuoja aplinką ir ieško pakankamo dydžio laisvos erdvės.
Sistemai radus tinkamą vietą, vairuotojui tereikia vykdyti ekrane pateikiamas instrukcijas: perjungti pavarą bei kontroliuoti stabdžių ir akceleratoriaus pedalus. Visą fizinį vairo sukimą algoritmai atlieka savarankiškai, padėdami pastatyti automobilį tiek lygiagrečiai, tiek statmenai.
Saugaus eismo ekspertas įžvelgia ne tik tiesioginę, bet ir ilgalaikę edukacinę šios technologijos naudą. Vairuotojas, nuolat stebėdamas, kaip sistema apskaičiuoja atstumus ir kokiais kampais suka vairą, palaipsniui ištreniruoja savo asmeninį erdvinį suvokimą.
Prisiminus kompiuterio atliekamus manevrus, tampa kur kas lengviau pastatyti transporto priemonę savarankiškai, kai tenka sėsti prie senesnio automobilio vairo. Visgi specialistai primena svarbiausią taisyklę – visos šios inžinerinės sistemos yra sukurtos tik padėti žmogui, o ne jį visiškai pakeisti. Kadangi akceleratoriaus ir stabdžių kontrolė išlieka vairuotojo rankose, jis privalo nuolat stebėti aplinką ir būti pasiruošęs perimti valdymą susidarius neprognozuotai situacijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
