Sekmadienį sostinės Rotušėje įvykusiame tradiciniame Advento-Kalėdų koncerte Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė pristatė rekordinio dydžio iš nendrių nupintą sodą, kurį tautodailininkė Bronė Gricienė papuošė 1001 paukšteliu.
Edita MAŽELYTĖ
Tūkstantmečio proga
Trijų metrų aukščio sodą Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė M. Liugienė pynė porą metų. Kruopštaus darbo reikalaujantis meno kūrinys turėjo būti skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, tačiau paukštukus gaminusi tautodailininkė B. Gricienė susirgo ir tikslo įgyvendinimas nusikėlė dar vienus metus.
„Man ilgai kirbėjo mintis nupinti didžiausią sodą. Norėjosi bent taip prisidėti prie Tūkstantmečio paminėjimo, – pasakojo M. Liugienė. – Paprastai sodus pinu iš šiaudų, tačiau trijų metrų aukščio sodo šiaudai neišlaikytų. Todėl teko pinti nendrinį.“
Tiesa, ponia Marija prisipažįsta, kad nupinti gigantiško dydžio sodą nebuvo pati sunkiausia užduotis.
„Pats rišimas teikia malonumą. Tai kaip meditacija. Labai neįdomus yra nendrių paruošimo darbas. Nendrė – labai nelanksti medžiaga, sunkiai karpoma, greitai lūžta. Vyras net sukonstravo specialų elektrinį pjaustymo prietaisą, kuris palengvino darbą. Be to, man talkino daug žmonių. Vieni nendres pjovė, kiti rišo, treti paukštukus padėjo kabinti. Viena niekaip nebūčiau suspėjusi“, – pagalbininkų gausa džiaugėsi paskutinius štrichus ant didžiulio meno kūrinio dėliojanti M. Liugienė.
Sodas – magiška piramidė
Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja nori sugrąžinti sodą į lietuvišką buitį. Pašnekovė apgailestauja, kad keičiantis tradicijoms ir papročiams, sodų pynimą pakeitė eglučių puošyba. Lietuviai pintais šiaudiniais papuošalais ilgainiui pradėjo puošti žaliaskares, o sodai nunyko su apeigomis.
„Senovėje sodas buvo apeiginis ritualinis daiktas, be kurio neapsieidavo nė vieni namai ar šventė. Sodas buvo ne tik dekoracija, bet ir turėjo harmonizavimo paskirtį. Jį žmonės kabindavo virš stalo, prie kurio triskart per dieną susirinkdavo visa šeima, – pasakojo M. Liugienė. – Tradicinis pintas sodas sudarytas iš dviejų taisyklingų piramidžių. Vienos smaigalys nukreiptas į viršų – kitos – į apačią. Viršutinis jos smaigalys kaupia energiją, apatinis – atiduoda. Kad piramidė skleidžia stiprią energiją, žinojo ne tik senovės lietuviai. Visos tautos rišo sodus. Žinoma, lietuviškieji yra labai archajiški. Gaila, kad muziejuose išliko tik keturi tikri senoviški sodai. Visi kiti jau šiuolaikinių meistrų surišti.“
