Priduriama, kad kuo bepasibaigtų šis karas, galutiniam rezultatui didžiulę įtaką turės katastrofiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų neefektyvumas.
Leidinio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ir išlaikyti valdžią, tačiau Rusijos ekonominiai pagrindai po juo griūva.
„Net jei Rusija išlaikys šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas, mažai tikėtina, kad ji galės iš jų išgauti ką nors tokio, kas nusvertų žmogaus gyvybių netektis, finansines išlaidas, diplomatinę izoliaciją ir pramonės nuosmukį, susikaupusius nuo 2022 metų. Pergalė, kaip beapibrėžtų ją Maskva, bus netekusi tos gerovės, kurią kažkada žadėjo užkariavimas“, – teigiama straipsnyje.
Leidinys pabrėžia, kad pagrindinis klausimas yra ne tai, kaip baigsis karas, o kokia bus Rusija pasibaigus karo veiksmams.
„Ilgalaikis nestabilumas šalyje, kuri yra viena didžiausių energijos išteklių eksportuotojų pasaulyje, pakeis investicijų srautus, tiekimo grandines ir energijos kainas nuo Vietnamo iki Airijos“, – prognozuojama publikacijoje.
Politikai Rusijoje, susitelkę tik į karinius veiksmus, nepastebi jau vykstančių ekonominių pokyčių.
Prognozuojama, kad net jei po karo sankcijos bus atšauktos, Rusijos, kaip tiekėjos, reputacija ir ateityje privers investuotojus rimtai susimąstyti. Europa ilgą laiką buvo didžiausia Rusijos angliavandenilių vartotoja ir yra ryškiausias gresiančių pokyčių pavyzdys.
Dar 2025 metais Rusijai teko maždaug 12 proc. Europos dujų, tačiau 2026 metų sausį ES oficialiai uždraudė bet kokį Rusijos dujų importą, suplanavusi iki 2027 metų pabaigos visiškai nutraukti likusių kiekių importą. Niekas Briuselyje nesiekia vėl atsidurti toje pažeidžiamoje situacijoje, kuri pavertė žemyną „Gazprom“ įkaitu.
Pažymima, kad JAV eksportuotojai tapo didžiausiais skystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjais į Europą – 2026 metų pirmąjį ketvirtį jiems teko apie 63 proc. ES SGD kiekių.
„Kinijos didinami energijos išteklių pirkimo kiekiai po taikos sutarties pasirašymo nebus labdara Maskvai. Tai taps įtakos svirčių sustiprinimu. Kuo ilgiau išliks šis disbalansas, tuo didesnės bus Kinijos galimybės ekonomiškai skverbtis į Rusijos Tolimuosius Rytus ir Rytų Sibirą“, – pastebi leidinys.
Išskyrus politinį perversmą, kuris mažai tikėtinas, kol V. Putinas išlieka valdžioje, Rusija formaliai išlaiko suverenitetą, tuo pačiu metu nepastebimai virsdama pusiau vasale, kurios erdvė manevrams kasmet siaurėja.
Taikos sutartis dėl Ukrainos nesukels konkurencinės aplinkos įšaldymo. Leidinio nuomone, pažeista Rusijos infrastruktūra, sankcijos ir neaiški politinė ateitis palieka realias galimybes konkurentų įsiveržimui.
„Ir net Kinija – labiausiai tikėtina stambi Rusijos produkcijos pirkėja – yra itin suinteresuota palikti sau visas atviras galimybes: tiek kainų užkardymui, tiek politinės įtakos Maskvai išlaikymui“, – pažymima publikacijoje.
Pabrėžiama, kad taika su Ukraina – kada ji beateitų – automatiškai nereabilituos Rusijos. Maskva iš šio karo išeis arba dar labiau autoritarinė, arba vis labiau nestabili, ekonomiškai silpnesnė, labiau priklausoma nuo Kinijos ir daug mažiau patikima energetikos partnerė, nei ji buvo 2021 metais.
„Žala, padaryta jos, kaip tiekėjos, reputacijai, nėra viešųjų ryšių problema. Tai yra struktūrinė problema“, – pažymi leidinys.
Padėtis Rusijos ekonomikoje
Rusijos Federacijos centrinis bankas šeštą mėnesį iš eilės pardavinėja auksą iš rezervų, kad padengtų federalinio biudžeto deficitą, kuris per pusmetį pasiekė beveik 6 trl. rublių (apie 64,8 mlrd. eurų), rašoma „UNIAN“.
Pardavimai tapo rekordiniai mažiausiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus – per visą laikotarpį, kurį apima Pasaulinės aukso tarybos statistika. 2026 m. liepos 1 d. duomenimis, Centrinio banko aukso atsargos sumažėjo iki 2,283 tūkst. tonų – mažiausio kiekio nuo 2020 m. vasario mėnesio. Už parduotą auksą Centrinis bankas galėjo gauti apie 5,6 mlrd. JAV dolerių (apie 4,85 mlrd. eurų). Bendrovės „Freedom Global“ analitikas Vladimiras Černovas tikina, kad šie pinigai buvo panaudoti biudžetui subalansuoti.
Taip pat skelbiama kad Rusijos gyventojai grįžta prie grynųjų pinigų, nes mobiliojo interneto išjungimai apsunkina atsiskaitymus kortelėmis. Be to, vis daugiau įmonių bando išvengti mokesčių mokėjimo dėl padidėjusio finansinio spaudimo.
Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis, kuriuos išanalizavo BBC žurnalistai, nuo metų pradžios grynųjų pinigų kiekis apyvartoje Rusijoje padidėjo 1,56 trl. rublių (apie 16,85 mlrd. eurų). Tai yra didžiausias augimas per atitinkamą laikotarpį bet kuriais metais, jei neatsižvelgiama į COVID-19 pandemijos laikotarpį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putleriui cholopai visiškai px, jam svarbiausia kad jo paties ant šakių neišneštų, tai kariaus iki paskutinio ruzzo.
Juokingiausia, kad būtent Vakarai bando ruzkyną ištempti už ausų iš karo ir bankroto duobės, nes jie visai nesuinteresuoti dar vienu laukiniu subyrėjimu ir atominio ginklo sklaida. Bet ruzzai nepasiduoda, toliau daužo kaktą į sieną. Nuo kvailumo vaistų nėra ;)
