„Mūsų pasiūlymas dėl pareiškimo dėl karių ir įgulos žūties numušus transportinį lėktuvą, manau, kad tikrai negali būti traktuojamas kaip kažkoks blokavimas: tai yra tas, ką Saugumo taryba turėtų įvertinti lygiai taip pat, kalbant apie padėtį Ukrainoje“, – BNS antradienį sakė R.Murmokaitė.
Jos teigimu, priešingai nei tvirtino Rusijos atstovas, Lietuva neblokavo pareiškimo dėl išpuolio prieš Rusijos ambasadą, tiesiog pasiūlė taip pat pasmerkti ir įvykį, kai buvo numuštas Ukrainos lėktuvas.
„JT Saugumo taryba tradiciškai smerkia visus antpuolius prieš šalių diplomatines atstovybes ir kai Rusija pasiūlė šitą pareiškimą, tikrai nė viena šalis neprieštaravo, kalbėti apie kažkokį blokavimą nėra tikslu. Lietuvos atstovai savo ruožtu pasiūlė, kad šalia pareiškimo apie išpuolį prieš ambasadą būtų pasmerktas ir Ukrainos transportinio lėktuvo numušimas, kuris pareikalavo 49 gyvybių. Ir mūsų pasiūlymas susilaukė paramos iš keleto kitų valstybių pusės“, – kalbėjo ambasadorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tai Rusija buvo ta šalis, kuri atsisakė toliau derinti tekstą.
„Rusija pavadino šitą pasiūlymą nepriimtinomis sąlygomis ir atsisakė toliau derinti tekstą. Realybė yra tokia, jokių blokavimų nebuvo, jeigu kažkas ir užsiblokavo, tai tikrai ta pusė, kuri atsisakė toliau derėtis dėl teksto, dėl mūsų pasiūlytų pataisų ar tiesiog dėl pasiūlytos idėjos“, – kalbėjo ji.
Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas pirmadienį pareiškė, kad Lietuva buvusi vienintelė šalis, kuri nepritarė pareiškimui dėl išpuolio prieš Rusijos ambasadą Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
