• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Geriausius lietuviškos genetikos ir užsienio veislių gyvūnus pristatė devyniolika veislininkyste besiverčiančių asociacijų. Šiemet parodoje galima buvo susipažinti su  dauguma nykstančių Lietuvos genofondo gyvūnų. Bene daugiausia dėmesio sulaukė įvairių veislių žirgų pasirodymai.

REKLAMA
REKLAMA

Atvežė nykstančius galvijus

Į Algirdiškių parodų centrą iš įvairių šalies rajonų buvo suvežti žirgai, pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, triušiai, dekoratyviniai paukščiai, lietuviški skalikai.

REKLAMA

Parodoje buvo pristatyti pieniniai juodmargiai, žalieji ir holšteinų veislės galvijai. Šiemet jiems skirtame paviljone nemažai vietų liko tuščių.

Į parodą buvo atvežta daugiausia žalųjų, nors tarp šalyje auginamų galvijų jie sudaro tik ketvirtadalį. Daugiausia jų buvo iš Panevėžio ir Šiaulių rajonų ūkių.

„Pristatome ir lietuviškų, ir užsienio bulių palikuones, kurios turi skirtingus privalumus. Ūkininkams, kurie prašo parinkti bulių bandai, tenka aiškinti, kad vienas bulius negali turėti įtakos visiems požymiams – ir galūnėms, ir tešmeniui pagerinti, ir kt. Norime paskatinti daugiau atsigręžti į lietuviškus žaluosius bulius, kurie turi privalumų mūsų sąlygomis“, - sakė Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos selekcinės programos vadovas Juozas Darbutas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, žalieji galvijai atsilieka pieningumu, tačiau juodmargius ir holšteinus lenkia  pieno riebumu ir baltymingumu.

„Lietuvoje pienininkystės ūkio perspektyvos geros, tačiau šiemet gamintojams ūpą numušė kritusios pieno supirkimo kainos“, - pastebėjo J.Darbutas.

Ne vieną apdovanojimą už pasiekimus pienininkystės ūkyje gavusi Kupiškio rajono ūkininkė Adelė Adomonienė pritarė, jog šiemet pieno gamyba yra nuostolinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos galvijų veisėjų asociacija lankytojams pademonstravo, kaip parodai ruošiami – kerpami ir šukuojami – holšteinų veislės galvijai. O veterinarijos specialistai rodė, kaip apdorojami galvijų nagai.

Parodoje galima buvo išvysti šalies laukuose labai retai bematomus Lietuvos baltnugarius ir šėmuosius galvijus, kurie įtraukti į nykstančių veislių genofondą. Juos į parodą atvežė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutas.

REKLAMA

Grožėjosi raguotu hailendu

Šiemet buvo neužpildytas ir mėsinių galvijų paviljonas. Pernai prie jo parodos metu buvo daugiausia šurmulio – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija surengė aukcioną. Šiais metais apsiribota pristatant įspūdingų ragų savininką – hailendų veislės jautuką.

Arūnas Šveikauskas iš Marijampolės rajono atvežė parodyti simentalių veislės jauniklius. Ūkyje jis dar turi hailendų, limuzinų – iš viso 140 mėsinių galvijų.

REKLAMA

„Rinka mėsiniams galvijams dabar palanki – vykdomas projektas su šveicarais, domisi italai. Kuo daugiau pirkėjų, tuo geriau mums, augintojams. Kol nebuvo užsieniečių susidomėjimo, kainos vietos rinkoje buvo prastos“, - pastebėjo galvijų augintojas.

Prieš trejus metus Pagėgių krašte ūkininkauti pradėjusi Laura Miškinienė į parodą atvežė Šarole veislės galvijus. Jie nusvėrė brandintą sumanymą steigti kaimo turizmo sodybą. „Kai užsienyje ragavome gero steiko, pasiryžome auginti mėsinius galvijus. Dabar turime 24 galvijus, ketiname plėsti iki 45. Orientuosimės į veislininkystės ūkį“, - pasakojo jauna ūkininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karvių vietą užima avys

Rugsėjo pradžioje pirmąją Lietuvoje specializuotą avininkystės parodą Molėtų rajone surengę avių augintojai neaplenkė ir Algirdiškių. Be į nykstantį Lietuvos genofondą įtrauktų juodgalvių ir vietinių šiurkščiavilnių, Avių augintojų asociacija pristatė tekselių, Koburgo lapinės, sufolkų, ostfryzų ir šiemet pavasarį iš Prancūzijos atsivežtos Lacaune veislių avis.

REKLAMA

Ūkininkas Giedrius Prakapavičius parodė, kaip mikliai nukerpa savo augintines – prie vienos avies teužtruko daugiau nei keturias minutes.

„Avininkystė šalyje plečiasi, avių auginama arti 100 tūkst. Mažiau valgome kiaulienos, mažiau laikome karvių – jų vietą užima avys“, - geromis tendencijomis džiaugėsi avininkystės patriarchu vadinamas įmonės „Šeduvos avininkystė“ vadovas Juozapas Mikutis.

REKLAMA

Parodos lankytojų, ypač mažųjų, dėmesį traukė dekoratyviniai paukščiai. Jų augintojas iš Panevėžio rajono Egidijus Grubys buvo atvežęs net 24 veislių paukščius. Vyras pristatė ir šiemet iš parodos Čekijoje įsigytas naujas egzotiškas veisles.

Akį traukė baltų genofondinių vištinių žąsų pulkelis. Didžiausias šių nykstančių paukščių pulkas yra laikomas LSMU Gyvulininkystės institute.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmą kartą šioje parodoje buvo įrengta žuvininkystės ekspozicija. Parodos lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti kai kurių šalyje veisiamų žuvų – apie 10 Lt/kg kainavusių karpių arba daugiau nei tris kartus brangesnių baltųjų amūrų.

Džiugino žirgų pasirodymai

Bene daugiausia dėmesio sulaukė žirgų pasirodymai. Pernai jų dalyvavimas parodoje buvo uždraustas dėl ligų. Tad šiemet arklių augintojus vienijančios asociacijos pasistengė pradžiuginti parodos lankytojus. Buvo išvedžiojami Lietuvoje auginamų ir veisiamų nacionalinių ir tradicinių veislių arkliai – nuo žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų arklių iki Amerikos ristūnų.

REKLAMA

Algirdiškėse buvo pristatytas Lietuvos jojamojo žirgo veislės formuojamos populiacijos atstovas. Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkės Rūtos Šveistienės, 1999 m. formuoti pradėtos veislės žirgai tinkami konkūrams, išjodinėjimams.

Žiūrovus pradžiugino dailiojo jojimo parodomoji programa, važiavimas karietomis, kurį pademonstravo žirgyno „Bendoriai“ savininkas Almutis Raila.

REKLAMA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Arūnas Jurgaitis apdovanojo geriausių parodoje eksponuotų gyvūnų augintojus. Įvertinti Lietuvos sunkiųjų veislės eržilas iš „Nemuno“ žirgyno, Radviliškio rajono ūkininko Sauliaus Gaidžiūno holšteinų veislės karvė, ūkininkės Kristinos Martinėlienės hailendų veislės mėsinis bulius, žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ landrasų veislės kiaulė ir „Šeduvos avininkystės“ ūkio juodgalvė ėriavedė.

Parodą organizavo Žemės ūkio rūmai. Jai surengti Žemės ūkio ministerija skyrė 400 tūkst. litų.

V. Tavorienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų