„Jeigu Vašingtone nori įsigyti draugą, nusipirk šunį“, – toks užrašas puikuojasi ant sienos viename netoli JAV Kongreso įsikūrusiame restorane, kurį itin pamėgo lobistai, Kongreso nariai ir jų padėjėjai. Ant gretimos sienos išgraviruota: „Viešoji nuomonė yra viskas“ ir „Pergalė neturi pakaitalo“.
Restorano savininkas tik patvirtina seną tiesą, kad amerikiečiai itin mėgsta atvirumą. (Tiesa, šio savininko atvirumas turi ciniško humoro prieskonį, bet humoras, matyt, padeda išgyventi Amerikos politikos verpetuose.) Todėl amerikietiškai atvirai pasvarstykime apie pačią Ameriką.
Ji dabar – pasaulinės valdžios Olimpe. Jeigu mūsų planetai nestuktels koks meteoritas ar kometa, tuomet mūsų ir mūsų vaikų kartos gyvens pax americana laikais (Amerikos dominavimo laikotarpiu). Kinija ir Indija dar tik bunda, o kol jos bunda, žvalioji Amerika į jas investuoja kapitalą. Kai Kinijos Guliveris galutinai atsibus, jis jau bus supančiotas liliputinėmis, bet gausiomis užsienio kapitalo gijomis.
Nors ir ganėtinai integruotos, Europos šalys per daug įvairios, o jei atvirai – šiuo metu per daug susirūpinusios nacionaliniais interesais – kad taptų realiai vieningos. Su mažesnės JAV sesers vaidmeniu Europa nesitaiksto, bet ir pakeisti ne itin ką gali kol kas.
Pasaulinėje kovoje už žmonių protus ir dėmesį JAV išsilaiko kaip patrauklios ir labai suprantamos idėjos – laisvės – įsikūnijimas ir simbolis. (Pamenate: viešoji nuomonė yra viskas.) Kokiai idėjai atstovauja, tarkime, Kinija? Arba Indija? Arba Rusija? Europos idėja – žmogaus teisės, socialinė ir ekonominė integracija kaip kelias į taiką ir gerovę – kol kas yra per daug sudėtinga vis mažiau skaitančiai (ir mąstančiai?) žmonijai.
Tačiau Vašingtono valdžia reiškia vienatvę. (Pamenate restorano išmintį apie draugus?) Pavydą galingieji irgi gauna nemokamai. Tuo labiau kai nuslystama į aroganciją, kaip kad buvo atsitikę kai kuriems George'o W. Busho bendražygiams, kurie suskirstė Europą į „senąją“ ir „naująją“. Amerikai dabar verkiant reikia kviestis į talką Europą, bet G. W. Bushas, nors ir bando, šios užduoties nebegali atlikti. Įvaizdis ne tas, kurio reikia. Viešoji nuomonė yra viskas…
Atvirai (amerikietiškai) pasakius, dabartinė administracija priskaldė tiek malkų, kad jos „stumiama“ laisvės žygio per pasaulį idėją pamažu praranda patrauklumą. Esama problemų ir su garsiaisiais dvejopais standartais. Štai, regis, amerikietiškai paprasti klausimai, į kuriuos nematome paprastų atsakymų: kas svarbiau amerikiečiams – Rusijos demokratija ar jos branduolinis ginklas? Rusijos visuomeninės organizacijos ar rusų bendradarbiavimas medžiojant Osamos bin Ladeno teroristus?
Šiaip ar taip, JAV galia pasaulyje šiuo metu neturi pakaitalo ir tai dabartinėmis aplinkybėmis, matyt, yra gerai, kadangi Europos idėja nors ir yra pažangesnė, bet pati Europa dar neturi reikiamų pajėgumų ir galios, o bundantys kiti potencialūs galios centrai (Kinija, Indija) yra mažiau patrauklūs.
Tačiau JAV pergalė netaps ilgalaike, jeigu Vašingtonas (paradoksas?) nesueuropės, t.y. netaps socialiai jautresnis. Socialinė ir ekonominė integracija, kurios geriausias pavyzdys – Europa, yra vienintelis kelias ne tik pačiai Europai, bet ir likusiam pasauliui, įskaitant JAV.
Būtent tai ir galėtų būti geriausia žinia, kurią Lietuva galėtų ir turėtų siųsti Amerikai, savo sąjungininkei NATO aljanse. Mes ir amerikiečiai labai mėgstame girtis šia draugyste, todėl ir ant Vilniaus rotušės puikuojasi JAV prezidento citata apie bendrus Lietuvos ir JAV priešus. Tačiau tikri draugai sako tiesą ir taip padeda vienas kitam. Kol kas bendravimas tarp dviejų sostinių, regis, vyksta tik kryptimi Vašingtonas – Vilnius. Esame giriami už demokratijos sklaidą į Rytus nuo mūsų, už misiją Afganistane ir Irake. Ateina laikas ir Lietuvai pasiųsti žinią už Atlanto.
Algirdas Paleckis yra socialdemokratas, Lietuvos Seimo narys.
