Vasarą, daugiau laiko praleidžiant gamtoje, neišvengiama įvairių vabzdžių kaimynystė. Bitės, širšės, vapsvos – net ir imantis visų atsargumo priemonių, kartais jos įgelia. Labai svarbu žinoti, kaip atpažinti alerginę reakciją, kada reikia skubios medikų pagalbos, o kada užtenka tik išimti geluonį ir atšaldyti įkąstą vietą.
Nors statistika teigia, kad sunkią alerginę reakciją bičių įkandimui patiria vos 5 procentai visų suaugusių europiečių, medikai primena: kiekvieną įkandimą reikia vertinti atsakingai, nes organizmas gali įsijautrinti ir sunki reakcija – anafilaksinis šokas – gali prasidėti net žmogui, kuris iki šiol tokių pojūčių nepatyrė. Taip pat – ir po pirmo gyvenime įkandimo.
Dažniausia alergija – bitėms
Vaikų ligų gydytoja alergologė Adelė Dimšienė sako, kad alergines reakcijas dažniausiai sukelia (eiliškumo tvarka) bitės, širšės ir vapsvos įkandimas.
Rugpjūtis yra daugiau vapsvų metas, jas vilioja vaisiai, ypač – kriaušės, tačiau sunkių šokinių reakcijų prasme šie vabzdžiai šiek tiek mažiau pavojingi. Medikė pastebi: vietinių alerginių reakcijų pasitaiko net į uodų, muselių įkandimus, nes viskas juk priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo.
Reakcija į vabzdžių įkandimus pirmiausia pasireiškia vietine alergine reakcija. Normalu, kai įgėlus vabzdžiui toji vieta patinsta, parausta, skauda ir niežti. Jei žmogus dar jaučia ir bendrą silpnumą, jam sukasi galva, gydytoja pataria susirūpinti, nes tai jau bendrinė reakcija. Anot jos, bet kokia ūmi reakcija gali užklupti ir žmogų, niekada iki tol nesusidūrusį su alergija.
Tyrimai rodo: jei pasitaikė vietinė reakcija (tinimas, paraudimas) į bitės įkandimą, 5 procentams tokių žmonių gali išsivystyti ir sunki reakcija, jei vyko bendrinė reakcija – ateityje kyla 30 procentų anafilaksinio šoko galimybė. Tokiu atveju reikia skubios medikų pagalbos, nes sutrinka širdies veikla, kvėpavimas, staiga krinta kraujo spaudimas.
Anafilaksinį šoką bet kokiam alergenui kartą patyrę žmonės turėtų žinoti, jog yra net 75 procentų tikimybė, kad jis gali pasikartoti.
Pavojingiausias įkandimas – į burną
Geroji žinia yra ta, kad vaikai yra kur kas mažiau jautrūs vabzdžių įkandimams nei suaugusieji. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad vyresnis žmogus per gyvenimą patiria daugiau įkandimų ir jo organizmas tampa jautrus.
A.Dimšienė sako, kad, kaip medikei, jai teko susidurti su pavieniais anafilaksinio šoko atvejais, tačiau nebūtinai į vabzdžio įkandimą. Tokios būklės nėra labai dažnos, bet ir paprastesnės alerginės reakcijos yra gana sunkios, pavyzdžiui, pasireiškiančios dilgėliniu bėrimu su angiodema, tai yra tinimais veido srityje.
Pavojingiausios įgėlimo vietos – galvos ir kaklo sritys. Pradėjus tinti lūpoms, gerkloms, liežuviui žmogus gali tiesiog uždusti. Pirmoji pagalba po įkandimo – antialerginiai vaistai (juos reikia vartoti kelias dienas), įkandimo vietą būtina šaldyti, dėti atskiesto acto (pavyzdžiui, obuolių) kompresus.
Šiuolaikinė medicina leidžia tiksliai nustatyti, kokiems vabzdžiams gali kilti alerginė reakcija. Tyrimai daromi iš kraujo mėginio, dažniausiai jie yra mišriuose testuose (įvairiems alergenams) ir kainuoja apie pusantro šimto litų.
Atsarga gėdos nedaro
Savo mažųjų pacientų, kuriems yra nustatyta vienokia ar kitokia alergija, tėvams gydytoja A.Dimšienė yra parengusi specialią vasarinę atmintinę, kaip išvengti vabzdžių įkandimų ir įvertinti būklę, jei jau tokia bėda atsitiko. Į rizikos grupę patenkantys pacientai (ar jų tėvai) gali apsisaugoti nuo nelaimės – vaistinėlėje turėti adrenalino injekciją.
„Idealu būtų, kad adrenaliną galėtume pasiūlyti su švirkštu, nereikėtų jo pritraukti iš ampulės, jei žmogus yra neįgudęs ir patiria stresą, tai padaryti gali būti sunku, bet Lietuvoje šis medikamentas parduodams tik ampulėse, todėl kartu reikia įsigyti švirkštą", – sako gydytoja.
Adrenalino galima įsigyti su gydytojo receptu. Norėdami išvengti stiprios organizmo reakcijos alergiški žmonės turi nuolat nešiotis jį su savimi ir susileisti tuoj po įkandimo. Šie vaistai padeda išvengti šoko.
Svarbu žinoti ir tai, kad geluonies patariama netraukti pirštais, o jį nubraukti. Norint apsisaugoti nuo bičių, širšių ar vapsvų, reikia labai atidžiai žiūrėti, ką dedame į burną, ypač lauke, valgant vaisius, kitus saldumynus. Erkėms, uodams atbaidyti skirti repelentai bičių, vapsvų ir širšių neveikia, o štai kosmetika ir kitokie kvapai – dar ir vilioja.
Jeigu esate alergiški vabzdžių įkandimams, reikia:
* Stengtis nevalgyti lauke, ypač saldumynų, saldžių vaisių.
*Nenaudoti jokių kvepalų, dezodorantų.
*Moterys turėtų vengti vaikščioti palaidais plaukais, taip pat – rengtis spalvotais drabužiais.
*Nevaikščioti basomis kojomis.
*Važiuojant automobiliu langai turi būti uždaryti, nes kartais bites įtraukia oro srovė, jos pradeda blaškytis.
*Nevaikščioti arti avilių, ypač vengti bičių spiečių, nes tada jos yra itin pavojingos. Nedalyvauti kopinėjant medų.
*Jei aplink jus pradėjo skraidyti bitė ar vapsva, geriausia – sustingti. Nereikėtų blaškytis ar mojuoti, nes vabzdį tai dar labiau suerzins.
*Jautriam įgėlimams žmogui nereikėtų pačiam ardyti širšių lizdų, derėtų paprašyti kitų pagalbos.
*Rizikinga skinti vaisius, net gėles.
*Žmonės, sergantys kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige, irgi gali tapti jautrūs vabzdžių įkandimams, tad jiems reikėtų vengti gydytis bičių nuodais.
Saulė Pinkevičienė
