Praėjusių metų gruodžio mėnesį, desperatiškai ieškant kuo papildyti biudžetą, buvo pakelti akcizai degalams, tabakui ir alkoholiui. Jei tabako akcizų kėlimas buvo suplanuotas ir skirtas pasiekti ES direktyvomis reikalaujamą minimumą, tai degalų ir alkoholio akcizai jau gerokai viršija leidžiamas minimalias ribas. Pasibaigus pirmajam akcizų rinkimo ketvirčiui, paaiškėjo, jog Finansų ministerijos lūkesčiai surinkti daugiau akcizų neišsipildė. Priešingai, akcizų už alkoholinius gėrimus per pirmąjį šių metų ketvirtį surinkta net 73 milijonais litų (apie 30 procentų) mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Degalų akcizų buvo surinkta daugiau, tačiau ne tiek, kiek buvo keltas akcizas. Bendrosios biudžeto pajamos iš akcizų pirmąjį ketvirtį sudarė 97 procentus praėjusiųjų metų lygio. Atsakymas į klausimą, kodėl pakėlus akcizus nukrito biudžeto pajamos yra nesudėtingas – arba pakilusios kainos ir ekonomikos sunkmetis privertė žmones vartoti mažiau akcizinių prekių, arba žmonės pradėjo pirkti kontrabandines prekes, arba ir viena, ir kita kartu paėmus.
Nors Finansų ministerija yra labiau linkusi absoliučią didumą akcizų pajamų sumažėjimo priežasčių nurašyti ekonomikos nuosmukiui, vien tik ši priežastis nepakankamai paaiškina biudžeto įplaukų sumažėjimą. Ekonomikos teorija byloja apie akcizinių prekių neelastingumą pajamoms – šių prekių paklausa kinta nežymiai, jei sumažėja pajamos. Ši prekių savybė yra viena iš priežasčių, kodėl akcizais apmokestinamos būtent jos, o ne kurios nors kitos prekės. Akis bado ir faktai, kad pasienio kraštuose parduodama žymiai mažiau akcizinių prekių nei vidutiniškai Lietuvoje, kad nereikia įdėti daug pastangų, jog nusipirktum pigių cigarečių ar alkoholio, o ir teisėsaugos pareigūnai periodiškai praneša apie sulaikytus krovinius. Pamatuoti šešėlį, žinia, sunku, bet apčiuopti jo mastus – tikrai galima. Paprastai tai daroma atliekant viešosios nuomonės tyrimus ir paklausiant pačių gyventojų apie tai, kaip jie vertina šešėlį.
Šiemet jau trečią kartą (2004 m., 2008 m. ir 2009 m.) buvo atlikta gyventojų požiūrio į kontrabandą bei nelegalių prekių vartojimą reprezentatyvi apklausa. Ji parodė, kad labiausiai Lietuvoje yra paplitusios kontrabandinės cigaretės, antroje vietoje alkoholio produktai, mažiausiai – degalai ir kuras. Klesti ir nelegalus kuras bei alkoholis, kuomet prekes įsigijus legaliai, jos perdirbamos arba perparduodamos jau nelegaliai. Tai yra savotiška pilkoji zona, kurią išnaikinti yra dar sunkiau nei primityviąją kontrabandą.
Šiemet manančiųjų, kad kontrabandinės cigaretės, alkoholis ir kuras yra labai paplitę, yra žymiai daugiau nei 2008 m. Kontrabandos paplitimo vertinimas grįžo ir viršijo 2004 m. lygį, kai 2008 m. lyginant su 2004 m. buvo matoma tendencija, kad mažiau gyventojų mano, jog kontrabandinių prekių vartojimo mastai didėja, tai 2009 m. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žymiai padidėjo gyventojų dalis, manančių, kad kontrabandinių cigarečių, alkoholio ir degalų bei kuro vartojimas šalyje padidėjo. Taip pat beveik per pusę sumažėjo ir neapsisprendusių šiuo klausimu dalis.
Gyventojų nuomone, dideli kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių ir augančios produktų kainos yra pagrindinės kontrabandos priežastys. Taip mano pusė Lietuvos gyventojų. Kitos svarbios priežastys yra institucinės – korupcija valdžioje, per švelnios bausmės kontrabandininkams ir teisėsaugos struktūrų nepajėgumas kovoti su kontrabanda. Jas kartu sudėjus nurodė 30 proc. respondentų.
Lietuviai yra tolerantiški kontrabandai. Apie trečdalis (32,5 proc.) žmonių mano, kad kontrabanda yra daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis ir ja užsiima mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie neturi kitų pajamų. Apibendrinant, tiek kontrabandą, tiek kontrabandinių prekių vartojimą pateisinti linkusi, t.y. turi daugiau ar mažiau teigiamą nuostatą, didelė visuomenės dalis (43-47 proc.). Nepatikima kontrabandinių prekių kokybė yra dažniausia tokių prekių nepirkimo priežastis, tačiau taip teigiančių sumažėjo nuo 44 iki 31 proc.
Esant tokiai tolerancijai pigesnei ir nelegaliai prekei bei dar visai „šviežiems“ atsiminimams, kaip tokią prekę atgabenti bei parduoti, nenuostabu, kad bet koks akcizų didinimas meta vis didesnį šešėlį. Ekonomikos nuosmukis ne tiek sumažina šių neelastingų prekių vartojimą, kiek pastūmėja rinktis prastesnės kokybės, sveikatai kenksmingesnes pigesnes legalias, arba dar pigesnes nelegalias prekes. Beje, gruodį keliant akcizus, apie šią grėsmę buvo perspėta, o dabar ekonomistų įžvalgas demonstruoja ir valstybės pajamos iš akcizų. Politikų klausiame, kiek dar valdžios sprendimai ignoruos ekonominę logiką ir žalos žmonių sveikatą bei moralę?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės komentaras, "Lietuvos radijas"
