Smugis žemiau kelių. Aš kaip sutudentas iš dalies tą pripažystu ir man labai dėl to gėda.

ką yra?

Būtų naivoka tikėtis, kad štai ims kas nors ir pasakys, ką reikia pakeisti, palikti, įdiegti, o dar naiviau, kad politikai puls klausyti. Bet užsienio lietuvių grupės, kuriose tautiečiai suvokia savo pilietiškumą, dalinasi idėjomis apie tobulesnę švietimo sistemą. Nežinau ar Lietuvoje kas nors girdėti, kad studijuojantys, dirbantys svetur buriasi į gausias e-konferencijas ir rengia susitikimus padiskutuoti apie Lietuvą iš esmės. Atitolus nuo Lietuvos įgyjamas nebe toks subjektyvus požiūris į visuomenę ir jos procesus, tada galima svarstyti kokie pokyčiai būtų reikalingi ir naudingi.

tamstos pastebėjimas visiškai neprieštarauja mano mintims apie ktu profesūrą :) tikiu, kad matematika ir 58 aisiais buvo matematika, ko vis dėlto negalima taikyti informacinėms technologijomss.

Autorius labai teisingai atkreipia dėmesį į augančią jaunąją cinišką ir plėšriąją nomenklatūrą, kuri, aišku, nebus linkusi ką nors keisti (drakonas žuvo - tegyvuoja drakonas). Kai kurių komentatorių teigimu autorius nenurodo kelių, kurie galėtų pakeisti tą sustabarėjusią aukštojo mokslo sistemą. Problema iš tiesų yra sudėtinga, ir ją galite išspręsti tik jauni ir gabūs intelektualai, todėl tokie straipsniai ir skatina susimąstyti ir visiems ieškoti išeičių. Kolega "mazutas", manau, nėra visai teisus dėl 58-jų metų knygų... Technikoje sunku ką nors naujo sukurti, nežinant elementarių pagrindų. Pastebėjau, kad jauni KTU auklėtiniai, atėję į gamybą, savo žiniomis kartais prilygsta ankstesnės proftechnikos mokyklos auklėtiniams(neprašau paaiškinti Naikvisto kriterijų, bet jau bent Omo ir Kirchofo dėsnius turėtų žinoti). Skirtumas tik tas, kad yra gerai įvaldę kompiuterį. Todėl patariu jaunimui suvokti, kad be fundamentalių žinių sunku ką nors naujo sukurti...

Ne, čia ne kartų kaitos klausimas. Tai yra biurokratinio kapitalizmo grimasos. Į tokį kontinentinės ES'os kapitalizmą Lietuva įstojo. Todėl senieji ir naujieji Lietuvos biurokratai pasijuto kaip žuvys vandenyje. Yra dar 3-ys kapitalizmo rūšys, kurių Lietuvos akademinė ŠVIESUOMENĖ dar nenagrinėja. ----------------Tuo tarpu autorius teisus: citata"Kol mūsų politikai leisis įtikinami akademinės tamsuomenės, kad mes vis dar geriau už bet ką visame pasaulyje žinome kaip tvarkyti universitetus ir aukštąjį mokslą, tol neverta tikėtis, kad kažkas iš esmės keisis". Tik pastabėlė su klaustuku: "aukštasis Mokslas" čia "science", ar mokslas-"education"?

ar čia tik nėra kartų radikalaus nesusipratimo problema? Juk dažnai tiems, kurių didžioji socializacijos dalis įvyko tarybiniais metais, pilietiškumas, atvirumas, kritiškumas yra absoliučiai nesuprantamas dalykas, tuo tarpu tiems, kurie sugebėjo internacionalizuotis (išmoko užsienio kalbas, mokėsi/gyveno užsienyje ar turėjo bendrų projektų su užsienio kolegomis), visiškai nesuprantamas tų pirmųjų hierarchiškumo, manipuliavimo, rigidiškumo, uždarumo habitusas. Reikia palaukti, kol tie piriemiji išmirs, tada bus galima kažką keisti, tik kad bebūtų, ką keisti

Man atrodo cia ne vienas LTSR akademikas atpazins save tarp tu dvieju ryskiu prof. Donskio nutapytu portretu. Kolegos, gi cia tipazai!!!

Manau kad cia p.L.Donskis yra tikrai teisus.
Vien paziurejus i tauta, kurioje jau ryskeja nudvasejimo ir "nuprotejimo"( tam tikra prasme)bruozai, kas globaliai gali buti ivardinta kaip masines kulturos su dziaugsmu priemimas, sunku butu tiketis, kad ivairiose srityse nerasime sio reiskinio, tiek tiesiogines tiek pseudo, intervencijos.
Taip atsitinka, kai tauta nebesugeba atsirinkti, kas yra jai gerai, o kas kenkia.O sis fenomenas, matyt, salygotas praeities veiksniu, is kuriu Lietuva taip ir nepasimoke....
Todel simtu procentu palaikau tuos, kurie is jos isvaziavo, ir svetur rado ta teisinga salies/tautos pasirinkima, butent kuris, jiems ir suteikia galimybe eiti pirmyn.

Manau kad cia p.L.Donskis yra tikrai teisus.
Vien paziurejus i tauta, kurioje jau ryskeja nudvasejimo ir "nuprotejimo"( tam tikra prasme)bruozai, kas globaliai gali buti ivardinta kaip masines kulturos su dziaugsmu priemimas, sunku butu tiketis, kad ivairiose srityse nerasime sio reiskinio, tiek tiesiogines tiek pseudo, intervencijos.
Taip atsitinka, kai tauta nebesugeba atsirinkti, kas yra jai gerai, o kas kenkia.O sis fenomenas, matyt, salygotas praeities veiksniu, is kuriu Lietuva taip ir nepasimoke....
Todel simtu procentu palaikau tuos, kurie is jos isvaziavo, ir svetur rado ta teisinga salies/tautos pasirinkima, butent kuris, jiems ir suteikia galimybe eiti pirmyn.