Referendumo dėl dvigubos pilietybės kartu su prezidento rinkimais skelbti nereikėtų, teigia parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas.
„Manau, kad artimiausiu metu, bent jau su šiais prezidento rinkimais, neturėtų būti referendumas skelbiamas dėl dvigubos pilietybės“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovas.
Antradienį Seimo valdyba per susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi aptarė pilietybės klausimą ir teisininkų parengtą bei šalies vadovui pristatytą naujo Pilietybės įstatymo projektą. A.Valinsko teigimu, paaiškėjo, kad projektas „dviprasmiškas“.
„Deja, ten yra daugiau klausimų nei atsakymų. Pagal tą projektą, kurį siūlomas aptarti, nei prezidentas, nei jį rengę teisininkai negalėjo atsakyti, ar ši siūloma įstatymo redakcija neįkals dar daugiau pleištų tarp tų grupių, kurioms lyg ir siūloma savotiška susitaikymo politika dėl dvigubos pilietybės, kadangi kalbama ne apie Lietuvos - antrą - pasą, o apie lietuvybės - tautybės pasą“, - kalbėjo Seimo pirmininkas.
Pasak jo, situacija sudėtinga dėl to, kad užsienio lietuviai nepatenkinti kitais siūlomais variantais, išskyrus galimybę turėti Lietuvos piliečio pasą.
„Žinau, kad Amerikos lietuvių ir kitų bendruomenių tas tarpinis variantas (siūloma „Lietuvio korta“ - BNS) kategoriškai netenkina, ir, kas keisčiausia, jie nenorėtų spręsti šio klausimo referendume (... ). Jie spaudžia, kad būtų priimtas prigimtinę teisę įteisinantis antras pasas, antra pilietybė - ir vėl turime Gordijaus mazgą“, - teigė A.Valinskas.
Anot jo, siūloma nauja Pilietybės įstatymo redakcija priešina užsienio lietuvius.
„Bandoma takoskyrą išskirti į 2 grupes ir daugiau. Pagrindinės grupės - tie, kurie išvyko iki Lietuvos nepriklausomybės ir vadinama ekonominių emigrantų banga, kuri išvyko jau po to. Šie srautai atskirti, kas dar labiau didins įtampą tarp išeivių, nes vieni bus lygesni už kitus“, - teigė Seimo pirmininkas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas antradienį teigė sutinkantis, kad teorinė galimybė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su prezidento rinkimais egzistuoja, tačiau jis gali žlugti.
Referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tad, norėdamas paskelbti referendumą, neeilinę sesiją ketvirtadienį baigiantis Seimas tam turėtų savaitę - nuo kovo 10-osios, kai prasideda pavasario sesija, iki kovo 17 dienos. Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną.
1996 metais, kartu su rinkimais į Seimą, vyko trys referendumai - du dėl Konstitucijos pataisų (vienu jų siūlyta mažinti Seimo narių skaičių) bei dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą. Du iš šių referendumų įvyko, t.y. dalyvavo daugiau kaip pusė balso teisę turinčių piliečių, tačiau referendumais siūlytoms nuostatoms nepritarta, vienas - neįvyko.
Neįvyko ir su pastaraisiais 2008-ųjų Seimo rinkimais vykęs referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, jame dalyvavo apie 48 proc. rinkėjų.
Galimybė kartu su prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo prisiminta paskelbus prezidento V.Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Nors juo išplečiama galimybė gauti Lietuvos pilietybę, įstatymas netenkina dvigubos pilietybės siekiančių išeivių bendruomenių.
Darbo grupė argumentuoja, kad dar liberalesnio dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo neleidžia Konstitucija, kuri numato, jog, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Prezidentas yra pareiškęs, jog remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės, jei toks būtų rengiamas.
Teisės ekspertai praėjusią savaitę pateikė prezidentui darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą. Jame, be kita ko, siūloma Vyriausybei iki rugsėjo 30 dienos reglamentuoti „Lietuvio kortą“, parengiant atitinkamus teisės aktus.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat pabrėžta, kad norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją, ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
