Suburti mokyklos bendruomenę bendram tikslui socialdemokratei, mokyklos direktorei Anai Staniukėnienei yra svarbiausia užduotis.
Sėkmingo darbo rezultatas jai – nuoširdi darbo aplinka, kurioje kuriamos ateities vertybės jaunajai kartai. Kur bedirbų - mokykloje ar Seime, didžiausia vertybe ji įvardina žmogų.
Vadovaujate Vilniaus „Senvagės“ vidurinei mokyklai. Ar nebuvo sunku apsispręsti kandidatuoti į Seimą?
Mėgstu aktyvų gyvenimą. Matyt, tai ir lėmė mano apsisprendimą eiti į Seimą. Nemoku ir nenoriu stovėti vietoje. Jei dirbdama mokykloje galiu padaryti daug ką, tai Seime galėčiau dar daugiau.
Jau daug metų dalyvauju Socialdemokratų partijos veikloje, todėl visus savo darbus darau vedina šios ideologijos, einu į priekį.
Švietimo sistemos išmanymas ir darbas mokykloje įtakojo Jūsų apsisprendimą?
Taip, labai įtakojo. Ypatingai dabar, kai švietimo sistemoje vyksta mokyklų tinklo optimizavimas, kai daug kalbama apie ugdymo kokybę ir mokytojų prestižo kėlimą. Man šie dalykai yra labai svarbūs. Šie dalykai susiję su mūsų vaikais, su mūsų tautos ateitimi. Negalime būti abejingi, jei jau dirbame, tai turime „įdėti“ ir širdies. Dirbu su žmonėmis jau daug metų, ne šalia jų, o kartu su jais, matau jų rūpesčius ir problemas tikrai žymiai iš arčiau nei kai kurie aukščiau sėdintys politikai. Taip jau yra, toks gyvenimas.
Ko labiausiai trūksta šiandien jaunajai kartai?
Mano, kaip socialdemokratės požiūriu kokybiškas nemokamas švietimas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui ar jaunuoliui, nesvarbu mieste ar kaime jis gyvena, nesvarbu sunkiai ar turtingai verčiasi to vaiko šeima. Reikia mažinti socialinę atskirtį. Rūpestis kiekvienu žmogumi turi būti pagrindinis valstybės prioritetinis. Tik išsilavinę žmonės galės kurti darnios valstybės ateitį.
Dabartinė jaunų žmonių karta turi laisvę ir demokratiją, ko neturėjome mes. Tačiau šiandien šiai kartai labiausiai trūksta didesnio valstybės dėmesio. Aš ir mano kolegos tą suprantame.
Kokios sritys Jums dar yra aktualios ir įdomios?
Esu užaugusi valstiečių šeimoje. Todėl kaimo žmonių darbai, kylantys klausimai, rūpesčiai ar problemos man suprantamos ir nesvetimos. Niekam ne paslaptis – dabartinio kaimo situacija. O juk visiems norisi, kad gyvenimas Lietuvos kaimeliuose ir gyvenvietėse būtų kuo šviesesnis, žmonės aktyvesni. Todėl turiu daug minčių kaip mūsų žmonių akyse įžiebti laimės ir džiaugsmo žiburėlį, kaip palengvinti gyvenimą. Manau, kad puikiai galėčiau dirbti šioje srityje.
Kokiais principais vadovautumėtės atstovaudama savo rinkėjus?
Manau, kad svarbiausia - būti nuoširdžiam, dirbti „su ugnele“, gerbti ir mylėti žmones. Jeigu žmogui šios vertybės yra svarbios, tai galima daug gerų darbų padaryti. Jeigu Seime dirbantys į savo darbą įdėtų daugiau širdies, tai kuriami ir leidžiami įstatymai būtų kitokie. Reikia daug metų dirbti su žmonėmis, kad sužinotum ko jie iš tiesų nori ir kuo galėtum jiems padėti. Manau, kad šią patirtį aš turiu. O nuoširdumas ir atvirumas mano kasdieniame darbe yra būtinas.
Seimo narys vienas lauke ne karys, reikės suburti žmones vienam tikslui...
Manau, kad man tai nebus sudėtinga. Mano tokia pareiga – suburti bendruomenę bendram darbui. Juk vadovauti mokyklai – reiškia bendrauti su mokytojais, administracijos darbuotojais, mokiniais ir jų tėveliais. Seime taip pat dirbime komandoje.
Mylėti žmones man yra paprasta - nereikia savęs versti ar dėti kažkokias ypatingas pastangas. Stengiuosi prie jų prisitaikyti ir priimu juos tokius, kokie jie yra su visais jų trūkumais. Mano gyvenimo credo ir yra – dirbti su tais žmonėmis, kurie sudaro kolektyvą. Ir pati stengiuosi prie jų prisitaikyti, atsižvelgti į jų norus ir jokiu būdu neignoruoti.
Ar nebus apmaudu, jei tektų palikti savo kolektyvą kuriam laikui?
Be abejo, kažkiek bus liūdna, juk pripranti prie žmonių, pamilsti juos. Visuomet laikiausi tokios nuostatos, kad žmogus į darbą turi eiti kaip į šventę. Kad nieko nebijotų ir jaustųsi laisvai, kad aplink būtų nuoširdumas, geras mikroklimatas, nes juk didesnę gyvenimo dalį mes praleidžiame darbe.
Tačiau kaip ir sakiau, jei man būtų suteikta galimybė dirbti Seime, būčiau laiminga įprasminant savo veiklą. Galėčiau daugiau atiduoti savęs žmonėms. Mokykla yra nedidelė bendruomenė, o Seime galima daugiau nuveikti valstybės mąstu.
Kas yra Jūsų rinkėjai ir kaip stengėtės per šį laiką juo pasiekti?
Iš tiesų laiko labai daug neturiu, visgi vadovavimas mokyklai atima nemažai laiko. Tačiau svarbiausia ką stengiuosi padaryti - tai kalbėti su žmonėmis. Manau, kad tai vienintelis būdas pasiekti juos. Tik bendraujant su rinkėju gali atskleisti partijos vertybes, įtikinti, kad einame teisingu keliu ir pateikti nuveiktų darbų rezultatus.
Man keista, kai kitos partijos skelbiasi „nuversiančios kalnus“ Seime. To niekada nedrįsčiau žadėti. Pirmiausiai vienas žmogus negali daug padaryti Seime. O kur dar daugybė supančių aplinkybių.
Man svarbiausia, kad būtų įgyvendinta socialdemokratų programa. Tai, ką mes ir žadame savo rinkėjams.
Kalbino Raimonda Opulskienė
