Pensininkas sako ne taip supratęs kontekstą ir atsakęs, kad Krymas priklauso Rusijai. Šeima baiminasi, kad senolis dabar bus ištremtas į Rusiją, kur neturi nei kur gyventi, nei kas juo pasirūpins. Teisybės jie ieško Lietuvos teisme.
Devintą dešimtį bebaigiančiam pensininkui Arnoldui Karakujumšantsui dabartinės dienos kupinos nerimo. Tarsi žaibas kirto žinia, kad Migracijos departamento valdininkai panaikino jo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Esą jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Senolis Kaune gyvena jau daugiau kaip pusę savo amžiaus
„Man buvo nemalonu girdėti, kad aš keliu grėsmę. Man 87 metai, na, kokį pavojų aš keliu valstybei, čia pragyvenęs 57 metus“, – sako Arnoldas.
Senjoro istorija vingiuota – jis armėnas, gimęs Sakartvele, po studijų Kyjive, kaip buvo įprasta sovietmečiu, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje – taip likimas atvedė į Kauną, aviacijos gamyklą. Dar sovietmečiu tapo pensininku. Vėliau, Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę, esą dėl pensijos dydžio ir lengvesnio giminių lankymo pasirinko Rusijos pilietybę.
„Mano giminės gyveno Gruzijoje ir Armėnijoje, ir man buvo lengviau važiuoti pas juos be vizų, nes aš turėjau Rusijos pasą“, – aiškina Arnoldas.
Bet kaip Rusijos piliečiui vis tekdavo pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. 30 metų esą nekildavo jokių problemų, jo asmenybė niekam nekliuvo. Bet šiemet koją pakišo – Krymo klausimas. Senjoras anketoje pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijai.
„Ten atsirado klausimas – kieno Krymas. Aš iš pradžių net nenorėjau atsakinėti, nes tai ne mano problema, aš neturiu teisės spręsti už Krymo gyventojus. Faktiškai jis kieno dabar – Rusijos, nes vyksta karas, aš taip galvojau. Baigsis karas ir nuspręs, kieno jis bus, kam man kištis į tai“, – kalba Arnoldas.
„Dabar vyksta karas, dar buvo klausimas – jūsų požiūris į karą. Jis atsakė, kad karo nepriima“, – sako žentas Vladimiras Semionovas.
Valstybės saugumo departamentas, kurio raštas nulėmė Arnoldo likimą, konkrečios šio senjoro situacijos nekomentuoja. Atsiųstame abstrakčiame atsakyme raštu teigia, kad dėl karo Ukrainoje pasikeitus geopolitinei situacijai kyla daugiau grėsmių, todėl imamasi griežtesnių saugumo priemonių:
„Ta aplinkybė, jog Rusijos pilietis ilgą laiką gyveno Lietuvoje, savaime nereiškia, kad asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Karas Ukrainoje rodo, kad agresoriaus veiksmams pritariantys asmenys gali būti įvairiais būdais pasitelkti priešiškos valstybės neteisėtiems veiksmams vykdyti – teikti informaciją, platinti dezinformaciją, įsitraukti į diversijas ar vykdyti kitas priešiškos žvalgybos užduotis.“
Migracijos departamentas, būtent remdamasis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
„Pasako informaciją, kuri prieštarauja bendrai visuomenės pozicijai, tai ir kelia klausimų, kuo jis gyvena, kam jis yra lojalus, ką jis palaiko ir ką palaikytų, jei įvyktų kažkokie įvykiai, tai kam jis tuos raudonus gvazdikus neštų, vaizdžiai šnekant“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Šeima šokiruota, bijo blogiausio, kad tėvas senatvėje bus atskirtas nuo artimųjų ir tiesiog ištremtas. Gyvenimo saulėlydy bus vienišas ir nežinia kur.
„Šiaip tai baisu, o ką dabar daryti, mūsų atžvilgiu, tėvo atžvilgiu, kur jis važiuos. Rusijoje mes niekada neturėjom nei giminių, nei turto, na, išvis nieko“, – kalba sūnus Garis Karakujumšiantsas.
„Ką daryti, kur jis dings – ką jis, kirto sieną ir pasidaro valkata. Įsivaizduokite, kad jį išsiunčia, kaip mums jį prižiūrėti, nei nuvažiuoti, nei ką – apie kokį žmogiškumą galima kalbėti“, – sako V. Semionovas.
Tik geru žodžiu senjorą mini ir armėnų bendrijos vadovas, manantis, kad įvyko nesusipratimas.
„Negirdėjom per tą 30 metų, kad būtų blogai, ar kad kažkas užpyko ant jo... Labai inteligentiška šeima, labai kultūringas, išsilavinęs, visada aktyviai dalyvauja visokiuose renginiuose ir Lietuvos valstybės, ir armėnų“, – tikina armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas.
Šeima kreipėsi į advokatą ir tokį Migracijos departamento sprendimą skundžia – teismas skundą nagrinės gegužės viduryje.
„Žmogus yra garbaus amžiaus, gyvena ramų gyvenimą, nėra nei teistas, nei baustas net administracine tvarka, nei pastebėtas kokioj politinėj veikloj. Jokių ryšių su Rusija jis neturi. Žiūrint iš humanitarinės pusės, asmuo išsiunčiamas į niekur – tokiame amžiuje aš prilyginčiau žiauriam elgesiui su žmogumi, – tvirtina advokatas Ruslan Mazurov.
Tik su teismu šeima galbūt paskubėjo, mat pasak Migracijos departamento priimtas sprendimas dar nereiškia žmogaus ištrėmimo.
„Kitas žingsnis, panaikinus leidimą nuolat gyvent, bus vertinti, ar yra kur jį išsiųst, vertinti, kiek ilgai jis čia gyveno ir ar išties būtų proporcinga ir teisinga tam asmeniui neleisti apsigyventi Lietuvoje su kitokiu leidimu“, – aiškina E. Gudzinskaitė.
Vien pernai leidimų nuolat gyventi Lietuvoje neteko 30 asmenų.
