Neseniai publikuoto straipsnio „10 dalykų, ką veikti Londone nemokamai“ komentaruose skaitytojas užsiminė, jog norėtų panašaus straipsnio ir apie Berlyną.
Mes savo ruožtu skaitytojo norą nusprendėme įgyvendinti ir pasižvalgyti, ką šiame Vokietijos metropolyje galima nuveikti neišleidžiant nė cento.
Rytų pusės galerija („East Side Gallery“)
Nuo 1990-ųjų pradėjo dingti Berlyno sienos gabalai. Tiesa, vėliau jie atsirasdavo pačiose netikėčiausiose vietose, įskaitant ir vyrų tualetą Las Vegase. Kaip bebūtų, geriausia vieta pasimėgauti istorine siena ir pribloškiančiu Berlyno menininkų grafičių menu neabejotinai išlieka Rytų pusės galerija, kuri dažnai tituluojama ilgiausia meno galerija po atviru dangumi.
„Čarlio“ kontrolės punktas („Checkpoint Charlie“)
Įžymiausias miesto perėjimo iš rytų į vakarus punktas „Čarlis“ ilgą laiką simbolizavo trapią Šaltojo karo laikų atmosferą. Šiuo metu „Čarlio“ kontrolės punkto vietoje yra įrengta reprodukcija, atkurianti prabėgusių dienų realijas.
Siaubo topografija
1987-aisiais studentų grupelė plikomis rankomis atkasė Berlyno rūsius, kuriuose kažkada buvo įsikūrusi Gestapo ir „SS“ būstinė. „Siaubo topografija“ – dokumentinė paroda po atviru dangumi, yra šių entuziastų darbo vaisius, skirtas priminti žmonėms, kas nutinka tada, kai totalitarinėms valdžioms žmonių kančia virsta juoko objektu.
Brandenburgo vartai
Garsiuosius Brandenburgo vartus vaizduoja kiekviena 10, 20 ir 50-ies centų nominalo vokiškojo euro moneta. Ilgą laiką stovėję niekieno žemėje, jie puikiausiai atspindi laikotarpį, kai miestas buvo padalytas.
Nemokamas turas su vietiniu
Niekas taip gerai nesupažindina su miestu, kaip vaikštinėjimas su jį pažįstančiu draugišku vietiniu. Tai žinojo ir anglų džentelmenas Terry Breweris prieš du dešimtmečius įkūręs kompaniją „Brewer's Berlin“, miesto svečiams siūlančią nemokamus turus.
„Muziejų sala“ kiekvieną ketvirtadienį
Keturi Berlyno muziejai (greitai pasipildysiantys ir penktuoju) kiekvieno ketvirtadienio vakarais (18-22 val.) siūlo nemokamą įėjimą. Ir nors jiems po Antrojo pasaulinio karo reikėjo nueiti ilgą kelią į pripažinimą, šiuo metu Berlyno muziejus drąsiai galime laikyti pasaulinės kultūros oazėmis.
Reichstagas
Tik 1999-aisias šis audringa istorija garsėjantis Reichstago pastatas buvo grąžintas Vokietijos parlamentui, o Berlynas vėl tapo šalies sostine. Jį tuomet rekonstravo britų architektas Normanas Fosteris, į sunkių konstrukcijų statinį įterpdamas stiklo gaubtą, o parlamento pėsčiųjų takelius sumodeliuodamas gyvatėlės stiliumi.
Stalo tenisas rytų Berlyne
Berlyniečiai juokauja, kad visi socialistinėse santvarkose gyvenę žmonės praktikuoja taupius laisvalaikio praleidimo būdus: rusai plieka šachmatais, šiaurės korėjiečiai užsiima sinchronine gimnastika, kinai – tai či, o rytų berlyniečiai žaidžia stalo tenisą. Ir iš tiesų: geriau paieškojus viešuose parkuose rytų Berlyne galima atrasti visą „ping-pongo“ stalų tinklą.
