„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinnesso rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. Šis pasiekimas gali tapti naujos kartos technologijų, leidžiančių kurti energiją tausojančius tranzistorius ar mikroskopinio dydžio saugumo žymes, apsaugančius nuo dokumentų klastojimo, prototipu, sakoma IBM pranešime.
Norėdami pagaminti rekordiškai mažą viršelį, IBM mokslininkai sukūrė itin mažą rėžtuką su kaitinama silicio galvute, 100.000 kartų mažesne nei aštraus pieštuko smaigalys. Naudodami šį įrankį, mokslininkai išgraviravo žurnalo viršelio ant polimero. Žurnalo viršelis yra 11 × 14 mikronų dydžio – toks mažas, kad and druskos smiltelės gali tilpti net 2000 tokių viršelių.
„National Geographic Kids“ skaitytojai rekordui skirtą viršelį išrinko balsuodami internetu.
„Žurnalo „National Geographic Kids“ skaitytojams šis viršelis labai patiko, tad tikimės, kad jį įvertins ir platesnė auditorija. Svarbu ir tai, jog prisidėdami prie šio Guinnesso rekordo, vaikai galėjo pajusti, kad „mokslas veža“ – o juk būtent to ir siekia mūsų žurnalas“, - džiaugėsi Rachel Buchholz, „National Geographic Kids“ viceprezidentė ir redaktorė.
Iki 1000 Celsijaus laipsnių įkaitinamas nanometrinio dydžio rėžtukas tvirtinamas prie itin didelės raiškos – vieno nanometro (milijoninės milimetro) dalies – skenerio. Įkaitintas rėžtukas nugremžia polimero paviršių pagal iš anksto nustatytą brėžinį ir tarsi 3D spausdintuvas nanometrų tikslumu sukuria sudėtingas 3D struktūras.
Tokia novatoriška technika leis gaminti naujų tranzistorinių įtaisų prototipus, skirtus praktiškai bet kokiems įrenginiams – taupesniems ir spartesniems elektronikos prietaisams, „debesų“ kompiuterijos duomenis talpinantiems duomenų centrams ar išmaniesiems telefonams. IBM tikisi iki metų pabaigos pradėti naudoti šią technologiją grafeno pagrindu kuriamų tranzistorių prototipų gamybai.
„Norint sukurti taupesnius ir sparčiau didelius duomenų srautus apdorojančius „debesų“ sprendimus, reikia naujos kartos technologijų ir tranzistorių. Tačiau dar prieš pradedant taikyti šias ateities technologijas masinėje gamyboje, reikia išmokti gaminti mažesnius nei 30 nanometrų prototipus. Naudodami mūsų sukurtus ženkliai pigesnius ir paprastesnius naujoviškus būdus, galime gaminti neprilygstamo tikslumo – vieno nanometro aukščio – 3D reljefinius modelius. Dabar tik nuo mokslininkų ir inžinierių fantazijos priklauso kaip galėsime pritaikyti šią techniką, realiame pasaulyje“, – teigia dr. Arminas Knollas, IBM tyrimų padalinio fizikas ir išradėjas.
Skelbiama, kad mokslininkai regi daug skirtingų šios technologijos pritaikymo būdų. Ją galima naudoti, pavyzdžiui, kuriant ir nuskaitant nanodydžio saugumo žymas, patvirtinančias dokumentų (pavyzdžiui, pasų) ir neįkainojamų meno dirbinių autentiškumą.
IBM licencijavo šią technologiją Šveicarijoje įsikūrusiam startuoliui „SwissLitho“. Prieš kelias savaites šveicarai išsiuntė savo pirmąjį „NanoFrazor“ pavadintą įrenginį į McGillo universitetą Kanadoje, kurio mokslininkai ir studentai galės naudoti unikalias šio įrankio galimybes eksperimentuodami kuriant naujus nanoprietaisus. Pažymėdamas naujojo įrankio atvykimą, universitetas juo sukūrė nanodydžio – 30 mikronų (0,030 milimetrų) pločio – Kanados žemėlapį, sakoma pranešime.
