Žiema ledų gamintojams – rezultatų skaičiavimo metas, nes ledų pardavimas palyginti su vasara sumažėja maždaug 10 kartų.
Deja, pastaroji vasara šio skanėsto gamintojams nebuvo itin palanki – ledų suvalgyta dešimtadaliu mažiau nei 2010 m. Tačiau 2011 m. Lietuvos ledų gamintojams buvo ypatingi ir dėl kitų priežasčių: pamažu, bet užtikrinta savo vartotojų rinkos dalį riekiasi mūsų šalies smaguriams ledus ,,Algida“ pristatęs didžiausiu pasaulyje šio skanėsto gamintoju besitituluojantis ,,Unilever“.
Nuo pat pradžių neslėpusi ambicijų tapti vienu pagrindinių tiekėjų Baltijos šalyse, o pasitaikius tinkamai progai, įsigyti ir vieną iš vietinių ledų gamintojų, ši bendrovė laiko veltui neleidžia.
O gruodį, prieš pat Kalėdas kompanija, kurios ledai ,,Algida“ parduodami daugiau kaip 40 pasaulio šalių ir užima apie 17 proc. pasaulinės rinkos, jau paskelbė baigusi bendrovės „Ingman Ice Cream“ įsigijimo procesą – taigi, jau įsigijo ir įmonę Lietuvoje („Ingman Ice Cream“ valdo keturias ledų gamybos įmones, tarp jų ir Mažeikiuose įsikūrusią UAB „Ingman ledai“ – red. past.).
Sanjay Dube, „Unilever“ vadovas Lenkijai ir Baltijos šalims bei bendrovės vykdantysis viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europoje ta proga teigė, kad „šis sandoris leis pasiūlyti platesnę vartotojų įvertintų prekių ženklų paletę. Jis atitinka mūsų įsigijimų strategiją – stiprinti prekių ženklų portfelį svarbiausiose rinkose ir prekių kategorijose“.
Lietuvoje vidutiniškai kasmet suvalgoma per 20 milijonų litrų ledų. Didžiąją jų dalį pagamina vietos verslininkai. Tačiau akivaizdu, jog ,,Unilever“, kasmet šių gardumynų parduodanti maždaug už 5 mlrd. eurų ir sparčiai leidžianti šaknis Lietuvoje, verčia pasispausti mūsų rinkos senbuvius.
,,Šiuo metu jie yra užkariavę apie 6 proc. mūsų šalies rinkos, ir tai mažiau, negu mes galvojome prarasiantys. Tačiau jie labai galingi ir kitais metais užsikariaus daugiau“, – pripažino ,,Vikedos“ generalinis direktorius Justas Ramanauskas. Ir pridūrė:
,,Aišku, nukentėsime. Jų atėjimas į Lietuvą jau turėjo įtakos visiems gamintojams“.
Jaučiantys padidėjusią konkurenciją rinkoje pripažįsta ir kiti lietuviškų ledų gamintojai, o kai kurie prisipažįsta turėję net pasitraukti iš dalies parduotuvių.
Lietuviški ledai vertinami kitose šalyse
Ne tik mes valgome kitose šalyse pagamintus ledus. Lietuvos gamintojų skanėstai taip pat mėgstami įvairuose pasaulio kampeliuose.
Į užsienio šalis eksportuojama apie 60 proc. jau minėtos „Ingman ledai“ produkcijos. Jais mėgaujamasis Estijoje, Suomijoje, Latvijoje. Svetur iškeliauja ir apie 40 proc. „Vikedos“ produkcijos.
,,Gavome licenciją vežti savo ledus į Ameriką, į Niujorko valstiją. O jeigu į Niujorką vežame – vežame į visą Ameriką – sako J. Ramanauskas. – Į JAV iškeliauja apie 15 proc. mūsų pagamintų ledų, kiekvieną savaitę partiją siunčiame. O dar 25 proc. eksportuojame į Vokietiją“.
Anot jo bei gamybos direktoriaus Raimundo Ramono, nedidelės ,,Vikedoje“ pagamintų ledų siuntos pasiekia ir kitas šalis – Rusiją, Izraelį ir net Australiją. Jie pastebi, kad Lietuvos ir kitų šalių vartotojų skoniai šiek tiek skiriasi.
,,Užsieniečiai valgo riebiau negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, į Vokietiją eksportuojame vien plombyrą. Į Ameriką taip pat daugiausiai siunčiame plombyro. Bet ir kai kuriose Lietuvos vietovėse žmonės labiau mėgsta riebesnius ledus“, – sako R. Ramonas.
,,Mes, lietuviai, mėgstame, kad ledai būtų ne europietiškuose – kūgio formos vafliniuose indeliuose, o paprastuose, prie kurių nuo seno esame įpratę. Tai mūsų išskirtinumas, dėl to Amerikoje ir Vokietijoje esame mėgstami: jie įpratę ledus matyti kūgyje, o ne mūsų ,,bačkutėje“. Tuos vafliukus irgi patys kepame“, – pasakoja J. Ramanauskas.
Jo teigimu, į Vokietiją ir JAV ledai siunčiami supakuoti į dėžutes po kelias porcijas: į Ameriką po 4 vienetus dėžutėje, o į Vokietiją net po 6. Taip yra todėl, kad šiose šalyse žmonės perka ledus iš karto visai šeimai.
Įmonės vadovas pripažįsta, kad eksportas kelerius pastaruosius metus kompensavo dėl sunkmečio sumažėjusią ledų paklausą Lietuvoje.
,,Lietuvoje šiek tiek nukrito pardavimai. Labiausiai 2010 m., o 2011 m.pardavėme tiek pat, kiek 2009 m. Bet sumažėjusią paklausą vietos rinkoje kompensavo eksportas. Lietuvoje mūsų apyvarta apie 14 mln. Lt, o bendra apie 25-26 mln.Lt“, – sakė J. Ramanauskas.
Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių pirkėjų įpročius jis teigė, kad metų laikai svetur neturi tokios didelės įtakos kaip Lietuvoje.
,,Jeigu diena šilta, pavyzdžiui, Palangoje per dieną galima parduoti tiek, kiek žiemą per visą mėnesį. Jei žiema šiltesnė, parduodama daugiau negu šaltą žiemą, bet žiemos pardavimai Lietuvos matuojami ne milijonais porcijų ir net ne dešimtimis tūkstančių porcijų, o tik tūkstančiais porcijų. O kitose šalyse ir šaltuoju metų laiku perkama gana daug ledų“.
Anot J. Ramanausko, ,,Vikeda“ vasarą į užsienį eksportuoja apie 25-30 proc. produkcijos, o žiemą net apie 80-90 proc.
Lietuviškų ledų kokybe nesiskundžiama
,,Dėl ledų kokybės šiais metais buvo gauta net 17 nusiskundimų, bet pasitvirtino tik 7 atvejai“, – Balsas.lt sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Jos teigimu, trimis atvejais gaminiai buvo neteisingai paženklinti, dviem atvejais ledai buvo laikomi aukštesnėje, nei nurodo gamintojas, temperatūroje, dar vienu atveju buvo pasibaigęs vartojimo terminas.
,,Šiam terminui pasibaigus, leduose greičiu nei kituose produktuose gali daugintis įvairus mikroorganizmai, todėl jie tampa nesaugūs vartoti ir gali sukelti apsinuodijimą. Ženklinimo reikalavimus pažeidė pardavėjai, kurie netinkamai pateikė informaciją“, – sakė ji.
Specialistė pabrėžė, kad 2011 m. valgomųjų ledų gamybos ir saugos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, ir į rinką patenkančių ledų saugos rodikliai atitinka nustatytus reikalavimus. Tačiau ne tik vasarą, bet ir žiemą sumaniusiems pasimėgauti šiuo skanėstu, A. Greičiuvienė pataria nepamiršti kelių dalykų.
,,Valgomieji ledai turi savo privalumų. Tai kaloringas maistas, todėl galima greitai ir patogiai pasisotinti. Jie gaivina karštomis vasaros dienomis, o pieniškuose leduose yra daug kalcio, bet ledai turi ir savo minusų. Netinkamai laikomi jie atšyla ir tampa puikia terpe bakterijoms, pavyzdžiui, Salmonella bakterijoms (ypač sveriamieji ledai). Tai vieni iš greičiausiai gendančių produktų. Todėl visais atvejais budrumas nepakenks“, – primena A. Greičiuvienė.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės, Lietuvos rinkoje parduodami ledai atitinka nustatytus saugos reikalavimus, o nuspręsti, ar tenkina skonis ir kokybė, bei pasirinkti labiausiai patinkančius turi pats vartotojas.
Ledai Lietuvoje 2011 m. pabrango dešimtadaliu. Tai, pasak gamintojų, lėmė žaliavų kainų augimas. Skaičiuojama, kad Lietuvos vartotojai gali rinktis maždaug iš 700 skirtingų pavadinimų ledų. Tačiau, pavyzdžiui, Latvijos parduotuvėse pasirinkimas dar bent trečdaliu didesnis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ledų gamintojo „Unilever“ atėjimas į Lietuvą triukšmingas, tik ar efektyvus?
