Bene vienas svarbiausių ir ryškiausių įvykių per pastaruosius du dešimtmečius yra Kinijos augimas. Šalis pasiekė tokį kulminacijos tašką, kad kiekvienu savo žingsniu gali „sulaužyti“ pasaulio rinkas ir daugelyje sričių turėti kur kas didesnį pranašumą nei pačios JAV. Greitu metu Kinija gali tapti stambiausia ekonomikos valstybe pasaulyje.
Vis dėlto, žemiau pateikti, kiek šokiruojantys faktai, daugeliui kelia abejones:
2008 metų pradžioje, Kinijos vietos valdžios skola nuo 235 mln. JAV dolerių išaugo iki 1,6 trilijonų.
Manote, kad tik Amerikoje ėmė kilti būstų kainos? Nuo 2003 metų namų kainos Honkonge išaugo tris kartus.
Kinija (nuotr. SCANPIX)
Vienas kvadratinis metras gyvenamojo ploto Pekine kainuoja 12.793 juanių (apie 2000 JAV dolerių). Tuo tarpu vidutinio gyventojo metinės pajamos yra 24,000 juanių, kas reiškia, kad iš savo metinių pajamų jis galėtų įsigyti vos 2 kv. metrus gyvenamojo ploto.
Per pastaruosius 17 metų iš maždaug 140 mln. ūkininkų buvo prievarta konfiskuotos jų žemės valdos. Tokie rezultatai pateikiami remiantis 1994 – 2006 metų žemės ūkio paskirties, žemės konfiskavimo teisės aktais.
Protestai Kinijoje (nuotr. SCANPIX)
Per pastaruosius penkerius metus anglių kasyklose dėl nelaimingų atsitikimų mirė 16 810 kinų.
Kinija sunaudoja 53 proc. viso pasaulio cemento, 48 proc. – geležies rūdos ir 47proc. – anglies.
koo Kinija skiriasi nuo kitų šalių? (scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Iki 2025 metų Kinijoje bus pastatyta tiek dangoraižių, kad jie užpildytų 10 Niujorko dydžio miestų. 40 mlrd. kvadratinių metrų plotyje ketinama pastatyti 5 milijonus pastatų.
Remiantis tam tikrais apskaičiavimais, Kinija turi 64 mln. negyvenamų namų, taip pat ir ištisus negyvenamus plotus bei miestus.
Kinija pasitiko Naujus metus (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Per pastaruosius penkerius metus Kinijos kreditinių kortelių skola pakilo 600 procentais. Skaičiuojama, kad skola nuo 63 mlrd. išaugo iki 93 mlrd. JAV dolerių.
Kinijoje gyvena apie 500 mln. kinų, kurie per dieną išlaidoms gali skirti vos du dolerius.
Per dieną Kinijoje įvyksta vidutiniškai 493 masiniai protestai. Pasak Kinijos mokslininkų per pastaruosius metus buvo užregistruota 180 000 protestų, streikų ir masinių susirinkimų.
Kinija (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Kinijos Gobi dykuma yra beveik Peru valstybės dydžio ir kasmet didėja po 1 400 kvadratinių mylių.
Kinijoje kiekvieną sekundę surūkoma 55 000 cigarečių.
Septynios iš dešimties didžiausių Šanchajaus vertybinių akcijų yra kontroliuojamos ir priklauso ne kam kitam, o valstybei. Tai tokios bendrovės kaip: „PetroChina“, Kinijos Industrijos ir komercijos banko (ICBC), „Sinopec“, „Bank of China“, „China Shenhua Energy Company“, „China Life Insurance Company“, „Bank of Communications“.
Analitikas: Amerika jau priklauso Kinijai (Svanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kinijoje įvykdoma tris kartus daugiau mirties bausmių nei visame likusiame pasaulyje. 2008 metais buvo įvykdyta 1 718 mirties bausmių. Kai kurių analitikų teigimu, metinis mirties bausmių skaičius siekia 6 000.
Kinija turi didžiausias pasaulyje karines pajėgas, su 3,5 mln. aktyvių ir rezervinių karių. Tuo tarpu Amerika turi 3 mln. karių.
Kinija (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
