„Preliminariais duomenimis, ten kažkokio sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą, šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Rytis Jonaitis.
„Kaulų nesimato. Ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli, (...) bet kažkokios organikos, liekanų, metalo... Kitu atveju einant pro šalį ta akmenų krūva visiškai neužklius, bet kadangi ten yra Poderio nurodyta vieta, iš karto prasideda versija, kad gal po akmenimis... Šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – pridūrė jis.
Mokslininkai Vilniaus arkikatedroje atlieka mažos apimties invazinį tyrimą.
BNS skelbė, kad liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas S. Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S. Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
BNS rašė, kad Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
