Vos keturi mėnesiai praėjo nuo tos dienos, kai orbitinis Keplerio teleskopas pradėjo veikti darbo režimu, o jis jau pasiuntė į Žemę duomenų apie daugiau kaip 50 tūkst. žvaigždžių. Prie vienos jų buvo pastebėta nauja egzoplaneta, o išsamūs pastarųjų dienų tyrimai parodė, jog ji turi atmosferą.
2009 metų kovo 6 dieną paleistas orbitinis Keplerio teleskopas pusketvirtų metų ieškos egzoplanetų, savo dydžiu prilygstančių Žemei. Atlikti tokius tyrimus nuo Žemės paviršiaus labai sudėtinga: kliudo įvairūs trukdžiai, pavyzdžiui, atspindėta miestų šviesa, elektroninis "triukšmas" ir net aplink Žemę skriejantys dirbtiniai
palydovai.
Į Žemę perduodamos nuotraukos pakankamai tikslios, kad jose būtų galima ne tik įžvelgti kitų žvaigždžių sistemų planetas, bet ir gauti papildomų žinių apie jų dydį, orbitos formą, sukimosi apie šviesulį periodą. Tačiau svarbiausias teleskopo tikslas - ieškoti planetų, kurios turi atmosferą ir yra maksimaliai panašios į Žemę.
Pirmasis orbitinio teleskopo radinys - planeta HAT-P-7b, kuri sukasi aplink ryškų baltą nykštuką Gulbės žvaigždyne. Šią žvaigždę, pažymėtą indeksu HAT-P-7, mėgėjišku teleskopu galima stebėti vaiskiame nakties danguje, - ji puikiai matyti, nes nuo Žemės nutolusi tik 320 šviesmečių.
Egzoplaneta buvo aptikta dar pernai, bet jos charakteristikoms nustatyti nepakako informacijos. Teleskopo surinkti duomenys padėjo užpildyti šią spragą, ir dabar astronomai apie šią planetą gali papasakoti daug įdomių dalykų.
Šis dangaus kūnas priskiriamas "Karštojo Jupiterio" tipo planetoms. Jo paviršius įkaitęs iki 2300 lapsnių Celsijaus, todėl planeta skleidžia rausvą šviesą. Visas HAT-P-7b sukimosi aplink šviesulį periodas - tik 2,2 dienos. Beje, nuotolis nuo planetos iki žvaigždės yra 26 kartus trumpesnis nei nuo Žemės iki Saulės.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo to, kaip HAT-P-7b dengia šviesulį, žvaigždės skleidžiamos šviesos bangos ilgis gerokai kinta. Tai galima aiškinti įvairiai, bet astronomai įtikinamiausia laiko teoriją, kad šviesą iškraipo milžiniškas natūralus filtras - egzoplanetos atmosfera.
Jei ši prielaida pasirodys esanti teisinga, HAT-P-7b bus galima laikyti pirmąja atrasta egzoplaneta, turinčia atmosferą. Ir nors jos klimatinės sąlygos netinkamos gyventi žmogui, vis dėlto ją galima laikyti potencialiu gyvybės kosmose lopšiu.
Suprantama, HAT-P-7b pernelyg karšta, kad ten egzistuotų mums įprastas gyvenimas. Esant tokioms temperatūroms organiniai junginiai tiesiog negali egzistuoti.
Bet ne tai svarbiausia. Labai svarbu pažymėti, kad Keplerio teleskopas sėkmingai sprendžia jam iškeltus uždavinius ir uoliai siunčia į Žemę vis naujas ir naujas kosmoso nuotraukas. Vien per pirmąsias dešimt darbo dienų, kol buvo kalibruojami įrengimai, jis pradžiugino mokslininkus naujais įdomiais duomenimis.
Antra vertus, teleskopo misiją gaubia mistika. Jau dukart jis buvo perėjęs į vadinamąjį saugų režimą, kai pagrindinė mokslinė įranga išsijungia, o aparatas dirba taupydamas elektros energiją. Atlikus diagnostiką nepastebėta jokių techninių problemų, todėl NASA inžinieriai priėjo prie išvados, kad prietaisai išsijungė dėl Saulės vėjo pliūpsnių.
"Mes nebandysime iš naujo derinti ar remontuoti įrengimų, - sakė projekto vadovas Džimas Fansonas (Jim Fanson). - Sprendžiant iš stebėjimų, įrengimams išsijungus sistema funkcionuoja kaip funkcionavusi, o trumpalaikės pertraukos bus tik naudingos - įrengimų darbo laikas pailgės".
Šiuo metu astronomija išgyvena audringą pakilimą. Kosmoso tyrimo srityje ryškėja nauja kryptis - egzoplanetų, tarp jų tinkamų gyventi žmogui, paieška ir tyrimai. Ir mokslininkai, ir paprasti žmonės tuo labai domisi, kaip ir gyvenimo kitose planetose paieškomis. Astronomija vėl tapo labai madinga.
Mūsų techninės galimybės toli gražu ne tobulos, mes dar tik žengiame pirmuosius žingsnius šiame ilgame kelyje. Prabėgs dešimtmečiai, kol bus rasti ir aprašyti nauji dangaus kūnai, tačiau pradžia jau padaryta.
