Mokslininkai suskaičiavo, kad Žemėje kas valandą kyla apie 760 audrų su perkūnija, o aktyvumu ypač išsiskiria Kongo baseinas.
Europos žemės mokslų sąjungos susitikime pateikti skaičiai yra žymiai mažesni, nei naudoti beveik amžių, praneša BBC.
Naujasis tyrimas atliktas naudojant pasaulinį stebėjimo stočių tinklą, kuris užfiksuoja didelių žaibų sukuriamus elektromagnetinius impulsus. Jis patvirtina, kad audros su perkūnijomis iš esmės yra atogrąžų reiškinys, o karštasis pasaulio taškas – Kongo baseinas.
Perkūnijos taip pat žymi saulės šviesos kelią per pasaulį, mat saulėtas oras sukelia didesnes konvekcijas.
„Stebėjimo stotys gali praleisti kai kuriuos žaibus, tačiau manome, kad užfiksuojame didžiuosius. O to užtenka pasakyti, kur vyksta audros su perkūnija“, – teigė Tel Avivo universiteto Izraelyje Geofizikos ir planetų mokslų departamento vadovas Colinas Price'as.
„Naudodami pasaulinį tinklą, galime patikslinti skaičius, kurie naudoti nuo 3 dešimtmečio“, – pridūrė jis.
Manoma, kad pirmą kartą perkūnijų skaičių Žemėje 1925 metais apskaičiuoti pabandė britas Charlesas Ernestas Pelhamas Brooksas.
Tais laikais meteorologinėse stotyse buvo įprasta fiksuoti netoliese kilusias perkūnijas.
Surinkęs visus prieinamus duomenis, britų klimatologas paskaičiavo, kad pasaulyje per valandą vidutiniškai kyla apie 1,8 tūkst. perkūnijų.
Tačiau jo tyrimo trūkumas – nepilni duomenys ir klaidingos prielaidos, pavyzdžiui, manymas, kad audros tolygiai pasiskirsto virš sausumos ir vandens, nors iš tiesų didžioji dalis audrų siaučia sausumoje.
6 dešimtmetyje O. H. Gishas ir G. R. Waitas lėktuvu, gabenusiu įtampas ir sroves ore matuojančią įrangą, Jungtinėse Valstijose praskrido virš 21 audros su perkūnija.
Savo gautus duomenis pritaikę visam pasauliui, jie padarė išvadą, kad Žemėje per metus kyla 2–3,6 tūkst. audrų.
Neseniai buvo paleisti palydovai, tačiau jie negali stebėti visos planetos.
Naujasis tyrimas naudoja visiškai kitokią techniką: 40 visame pasaulyje išsidėsčiusių stočių, sujungtų į vieną tinklą, fiksuoja stiprių žaibų sukuriamus elektromagnetinius impulsus.
Išanalizavus 2010 metų rugsėjo mėnesio duomenis, paaiškėjo, kad kas valandą pasaulyje vidutiniškai kyla 460 audros su perkūnija. Kiekviename žemyne pikas pasiekiamas dieną, o pasaulio mastu, didžiausias aktyvumas fiksuojamas apie vidurdienį Grinvičo laiku.
Perkūnijos telkiasi atogrąžų žemynų centruose, o Kongo baseinas ypač išsiskiria.
„Galbūt taip yra todėl, kad ten sausiau nei, pavyzdžiui, Amazonėje. Perkūnijos lengviau susiformuoja esant sausesnėms sąlygoms“, – „BBC News“ teigė C. Pierce'as.
