Dabar Saulėje yra ramybės periodas. Simuliacijos rodo, kad iki trečiojo šio amžiaus dešimtmečio tai reiškia, kad metus kosmose praleidę astronautai viršys NASA'os nustatytą radiacijos limitą, kas gali sužlugdyti misijų į Marsą ar asteroidus planus.
Iš tolimojo kosmoso atskriejančios aukštos energijos dalelės, vadinamieji kosminiai spinduliai, bombarduoja Saulės sistemą ir gali pažeisti erdvėlaivius bei kosmonautų DNR. Saulės magnetinis laukas nuo didžiosios šios radiacijos dalies apsaugo, bet lauko stiprumas auga ir mąžta 11 metų ciklu. Naujausias Saulės aktyvumo maksimumas buvo nenormaliai silpnas, tad ir skydo efektyvumas mažesnis.
Žemės magnetinis laukas saugo žmones ant žemės ir netgi Tarptautinėje kosmoso stotyje, bet apsnūdusi Saulė gali būti prasta naujiena skriejantiems tolyn. Nathanas Schwadronas iš New Hampshire universiteto Durhame ir jo kolegos naudojo NASA'os Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO) duomenis, kad numatytų, kas nutiks dabartiniame Saulės cikle, kuris maksimumą pasieks 2020 m.
NASA seka apšvitinimo lygį ir neleis astronautams rizikuoti numirti nuo radiacijos sukelto vėžio, jei apšvitos lygis viršija normą 3%. Schwadronas išsiaiškino, kad iki 2020, astronautės šią ribą galėtų peržengti po 250 dienų kosmose, astronautai šią ribą peržengtų dar maždaug po 100 dienų.
Per karšta
Skrydis iki Marso ir atgal truktų mažiausiai metus ir NASA'os suplanuotos asteroido aplankymo misijos trečiajame dešimtmetyje pasiektų šias ribas, tad patyrę, jau paveikti radiacijos astronautai tikriausiai nebegalėtų dalyvauti.
Storesnės erdvėlaivio aliumininės sienelės buvimo laiką gali kiek pratęsti, bet papildoma masė apsunkintų misiją. „Su dabartinėmis technologijomis problemą palengvinti nelabai galime,“ sako Schwadronas. Tai gali reikšti, kad NASA'ai teks permąstyti dabartines apšvitinimo radiacija nuostatas.
NASA kaupia žinias. „LRO radiacijos matavimai rimtai prisideda prie mūsų supratimo apie kintančią kosmoso radiacinę aplinką ir potencialią radiacijos keliamą riziką,“ sako Rachel Kraft iš NASA Washingtone, DC. „NASA kuria žmonių sveikatos apsaugos priemones, siekdama sumažinti įgulos nariams kylančią riziką, skrendantiems kosminėse misijose už žemosios Žemės orbitos ribų“, taip pat stengiasi ištaikyti misijas saugiausioje Saulės intensyvumo ciklo dalyje.
Kitas būdas yra pakeisti astronautų atranką, sako Francisas Cucinotta'as, iki 2013 dirbęs NASA'os Radiologinės sveikatos pareigūnu. Užuot susitelkę į technologiją, sako jis, turėtume dėmesį nukreipti į medicininį radiacijos gydymą ir parinkti genetiškai atsparesnius radiacijai žmones
