Kanados mokslininkai nustatė, kad raudona ir mėlyna spalva efektyviai stimuliuoja smegenų veiklą: pirmoji stiprina dėmesį, o antroji – kūrybiškumą.
Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) psichologų tyrimo išvadose teigiama, kad skirtingos spalvos žmogaus smegenų veiklą nesąmoningai veikia priklausomai nuo užduoties pobūdžio. Mokslininkai tyrimo ėmėsi siekdami išspręsti ilgai trunkantį reklamos specialistų ginčą, kokia spalva – raudona ar mėlyna – daro didžiausią poveikį vartotojams, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Žmonės, kaip ir kiti primatai, turi trichromatinę, trimis pagrindinėmis spalvomis – raudona, mėlyna ir žalia – paremtą regėjimo sistemą. Kiekvieną spalvą mes suvokiame kaip šių trijų spalvų kombinaciją. Manoma, kad tokia savybė išsivystė per daugelį metų dėl būtinybės miškuose atskirti sunokusius laukinius vaisius ir uogas nuo nesunokusių. Tačiau raudonos ir mėlynos spalvų poveikis dabartiniams žmonėms veikiau sietinas ne su prigimtiniais dalykais, o su kultūriniais ypatumais, pastebi tyrėjų grupei vadovavusi profesorė Juliet Zhu.
„Raudonos spalvos draudžiamieji kelio ženklai, šia spalva pažymėti avarinių tarnybų automobiliai, raudonas mokytojos rašiklis mus išmokė sieti raudoną spalvą su pavojumi, įspėjimu ir klaidomis. Todėl aktyvuojanti raudona spalva padaro mus budresnius ir taip padeda geriau atlikti užduotis, kai reikia labai sukaupti dėmesį, kad pateiktum teisingą atsakymą“, - sakė ji. Tuo tarpu mėlyna spalva paprastai asocijuojasi su dangaus žydryne ar vandenyno platybėmis, todėl ji skatina mąstant „išlįsti iš savo kiauto“ ir būti kūrybiškiems.
J. Zhu teigimu, anksčiau atliktų spalvų poveikio smegenų veiklai tyrimų rezultatai buvo prieštaringi. Nors buvo žinoma, kad raudona ir mėlyna spalva tiriamuosius veikia stipriausiai, šis efektas priklausydavo nuo jiems duodamų užduočių pobūdžio.
„Lig šiol nepavykdavo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri spalva – raudona ar mėlyna – labiausiai stimuliuoja smegenis. Mes įrodėme, kad jei užduotis reikalauja sutelkto dėmesio, labiau padės raudona, o jeigu ji kūrybinio pobūdžio, efektyvesnė bus mėlyna. Iš tiesų viskas priklauso nuo užduoties ypatumų“, - pabrėžė mokslininkė.
Britų Kolumbijos universiteto tyrėjai atliko 6 eksperimentus, kuriuose dalyvavo 600 studentų. Priklausomai nuo kontrolinės grupės jų kompiuterių ekranuose buvo naudojamas raudonas arba mėlynas fonas.
Vieno eksperimento metu tiriamieji turėdavo po 2 minučių prisiminti 36 ekrane jiems parodytus žodžius. Kai fonas būdavo raudonas, rezultatai vidutiniškai būdavo geresni, o kai mėlynas – prastesni.
Kai tiriamųjų buvo prašoma sugalvoti, kaip būtų galima kuo įvairiau panaudoti plytų krūvelę, rezultatai atskleidė, kad bendras idėjų skaičius nepriklausė nuo ekrano fono spalvos. Tačiau kūrybiškiausias idėjas pateikė kur kas daugiau žmonių, dirbusių su mėlynos spalvos ekranais.
Pasak Kanados mokslininkų, šio tyrimo rezultatai galėtų būti efektyviai pritaikyti reklamoje, prekių pakuočių gamyboje bei kai kuriose kitose srityse. Naujoviškiems, kūrybiniam naudojimui skirtiems gaminiams jie pataria naudoti mėlyną spalvą, o raudona reklamoje privers vartotojus atkreipti didesnį dėmesį į prekės ypatumus. Jei patalpos, kuriose vyksta pasitarimai ar idėjų generavimo užsiėmimai, bus išdažytos mėlynai, rezultatai bus kur kas geresni.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad toks spalvų poveikis skirtingų kultūrų žmonėms bus nevienodas. „Pavyzdžiui, Kinijoje, iš kur esu kilusi, raudona spalva siejama su gerove, turtais ir sėkme, todėl tokio tyrimo rezultatai čia būtų kitokie“, - sakė profesorė J. Zhu.
