Žėrinti žalia ir raudona, kibirkščiuojanti ir hipnotizuojanti šviesa nakties danguje. Pašvaistės yra tikras stebuklas, o dangaus stebėtojai teigia, kad yra pats didžiausias šviesų šou Žemėje.
Tačiau kaip pašvaistės atrodo žiūrint ne iš Žemės, o iš kosmoso?
Astronauto Dono Petito (Don Pettit), Tarptautinės kosminės stoties inžinieriaus teigimu, tai dar įspūdingesnis reginys, o stočiai įskridus į pačią pašvaistę, jausmas toks, kad stotis sumažėjo ir atsidūrė neoninės lempos viduje.
Pašvaistės atsiranda dėl Saulės aktyvumo. Saulės vėjo – įelektrintų dalelių – gūsiai atsimuša į Žemės apsauginį apvalkalą – magnetinį lauką, ir yra jo nukreipiami į polius, kur, pakliuvusios į atmosferą, ima švytėti. Tai panašus reiškinys, koks vyksta spalvoto televizoriaus kineskope, kur elektronai sužadina liuminescencinę medžiagą.
Taip susiformuoja du pašvaisčių ovalai: vienas – virš Šiaurinio poliaus, kitas – virš Pietinio.
Kartais, kai Saulės aktyvumas yra labai didelis, ovalai ima plėstis, ir kosminė stotis gali įskrieti tiesiai į pašvaistę.
Taip ir įvyko 2012 metų sausio pabaigoje, kai saulės blyksnių seka sukėlė tikrą šviesos šou, kurį ir nufilmavo Donas Petitas.
Įraše užfiksuotos įvairios pašvaistės spalvos: raudona, žalia, daug violetinių atspalvių. Šias spalvas lemia sužadintų atmosferos atomų, daugiausia deguonies ir azoto, spinduliavimas.
„Raudonos spalvos pašvaistės pasiekdavo 400 kilometrų virš Žemės aukštį, – sakė Petitas. – Kartais atrodydavo, kad galima pasilenkti ir ją paliesti. Žalios spalvos pašvaistės taip aukštai nepakildavo, ir mes skridome virš jos“.
