Pašaipus posakis, kad visos ligos prasideda nuo nervų, nėra iš piršto laužtas. Anot homeopatės Vaidilutės Zakarauskienės, dėl vaiko sveikatos nuolat besijaudinanti motina galiausiai iš tiesų jį susargdina. Tas pats gresia bet kuriam žmogui, kuris, nesuprasdamas savo kūno signalų, „piešia“ pačius baisiausius scenarijus bei nuolat ieško ligų.
Tačiau atsikratyti fobijų, kurių turime praktiškai visi, nėra taip paprasta. Todėl ir pakliūname į uždarą ratą: mums atrodo, kad sergame, nes blogai jaučiamės, tačiau ilgainiui rimtai susergame ir nebegalime jaustis geriau.
Dažni peršalimai – pervargimo simptomas
„Turėjau atvejį, kai mažas vaikas nuolat sirgdavo angina. Kai patariau mamai susitvarkyti su savo baimėmis, jis pradėjo sirgti dvigubai rečiau. Savo praktikoje stebėjau ne vieną atvejį, kai vaikui persiduoda mamos baimė. Vos ji pradeda baimintis ligos, kai vaikas truputį peršąla, po paros, dviejų jis jau serga. Mat iki 8 metų vaikai jaučia labai tamprų ryšį su mama ir tarsi įgyvendina jos baimes“, - pasakojo V. Zakarauskienė.
Anot homeopatės, baimė ir stresas – svarbiausios visų ligų priežastys. Pavyzdžiui, onkologiniai susirgimai išryškėja praėjus 1-1,5 metų po patirto didelio streso, kitos organinės ligos – maždaug po 3-6 mėnesių.
„Žinoma, stresas – ne vienintelė priežastis, tačiau kai kuriems žmonėms, turintiems polinkį susirgti, gali išprovokuoti ligą. Todėl palaidojus artimą žmogų ar patyrus kitokį rimtą sukrėtimą, būtinai reikia gydytis, - teigė pašnekovė. – O ir mes, homeopatai, žinome, kad mūsų gydymas neduos reikiamo rezultato, jei neįvertinsime žmogaus emocinės būklės. Vienas sirgdamas išlieka ramus, o kitą apninka įvairiausios baimės, kurios jam trukdo sveikti“.
V. Zakarauskienė pastebi, kad kuo dažniau žmonės gąsdinami įvairiomis ligomis ar komplikacijomis, tuo didesnė tikimybė, kad susirgs. Todėl geriausia priemonė apsisaugoti nuo gripo – vaistai nuo panikos. Homeopatė ypač gerai prisimena vienus metus, kai per gripo epidemiją žmonės buvo gąsdinami, kad liga perauga į plaučių uždegimą. Tuomet vaistus nuo panikos esą reikėdavo skirti itin dažnai.
Anot pašnekovės, dažni peršalimai rodo, kad žmogus pervargo. „Iš savo patirties žinau – kai tik atsiranda peršalimo reiškiniai, reikia mesti darbą ir tris dienas užsidaryti namuose, pagulėti, paskaityti, - sakė homeopatė. – Į stresą žmonės gali reaguoti skirtingais organais. Vieniems streikuoja širdis ar kraujagyslės, kitiems – skrandis, treti viduriuoja, ketvirtiems sutrinka nervų sistema, kamuoja nemiga, galvos skausmai, migrena, penktiems nusilpsta imuninė sistema“.
Uždaras ratas
Jei žmogus pradeda sirgti, pirmiausiai jis turėtų peržiūrėti savo darbo ir miego režimą, mitybą bei, anot pašnekovės, sąžiningai atsakyti į klausimą, ar vykdo Dievo įsakymą sekmadienį ilsėtis. Taip pat bet kokio amžiaus žmonės turėtų bent truputį sportuoti, kad pakeistų veiklos pobūdį. Jei šios priemonės nepadeda, verta pagalvoti apie raminamąsias žoleles ir tik kraštutiniu atveju griebtis cheminių vaistų.
„Nervinės kilmės gali būti net kosulys. Žmogus nuolat gydosi vaistais nuo kosulio, o reikia gydyti nervų sistemą. Kartais žmonės, kad išsigydytų kosulį, turi gauti net antidepresantų“, - sakė V. Zakarauskienė.
Pasak homeopatės, dvasinės pusiausvyros galima būtų pasimokyti iš senų žmonių. „Jei tenka sutikti seną žmogų, kuris dar neblogai jaučiasi, pastebi, kad jis gyvena viskuo patenkintas, pasitenkina tuo, ką turi šiandien. Ir taip gyveno visada. Žmogus nesibaimina dėl ateities. Toks pavyzdys ypač aktualus krizės akivaizdoje, kai daugelis bijo prarasti verslą, turtą, darbą. Nuolatinė baimė dėl rytojaus galiausiai įsikūnija ligomis. Deja, šiandien retas kuris neturi vienokių ar kitokių fobijų“, - teigė pašnekovė.
Beje, vyresni žmonės, kurie nesivaržo nueiti pasišokti, susiranda kokią nors veiklą – dainuoja chore, dalyvauja būreliuose, daug gyvybingesni nei tie, kurie sėdi užsidarę namuose. Ne veltui vos tik žmogus išeina į pensiją, jį užpuola visa puokštė ligų. Kuo ilgiau jis užsisėdi namuose, virkaudamas, kad jo gyvenimas baigėsi, tuo labiau organizmas „griūva“.
Reikia keisti požiūrį?
„Dažnai ar chroniškomis ligomis sergantis žmogus turėtų permąstyti, su kokiomis mintimis jis gyvena. Žmonės dėl savo nesėkmių paprastai linkę kaltinti kitus. O kai kaltas kitas, labai lengva ant jo pykti. Jeigu kaltės krūvis perkeliamas sau, pykti jau tarsi neišeina. Tuomet pradedi mąstyti, ką daryti. Mat kitų nepakeisi, o save ar savo požiūrį į aplinką pakeisti galima“, - įsitikinusi V. Zakarauskienė.
Labai dažnas pavyzdys – savo vyru nuolat besiskundžianti moteris. Jei paklausta, kas tokį vyrą jai parinko, ji pripažįsta, kad pati nepastebėjo ydų, kurios taip erzina, dar ne viskas prarasta. Ji suvokia, kad turi du pasirinkimus: priimti vyrą ir gyventi su juo tokiu, koks jis yra, arba skirtis. Jei ji gyvens, kaip gyvenusi, gali neišvengti ir insulto.
„Beje, moterys, pasijutusios blogiau, dažniau eina pas gydytoją ar bent jau nusiperka valerijonų. Tuo tarpu daugelį vyrų pas medikus atveda žmonos. Jie paniškai bijo gydytojų, o savo psichologinį diskomfortą sprendžia alkoholio pagalba. Moterys turėtų savo vyrus labai stebėti, kad nebūtų taip, jog nukrenta 40-metis, eidamas gatve, ir miršta.
Kai kurie žmonės, ypač turintys aukštą kraujospūdį, jaučiasi labai gerai. Ir tik jį pamatavus paaiškėja, kad žmogų reikia vežti į reanimaciją. Liga neatsiranda staiga, tačiau kartais kūnas į ją nereaguoja. Todėl skausmas tam tikrais atvejais yra naudingas – dėl jo žmogus anksčiau ar vėliau bent jau kreipiasi į gydytoją“, - svarstė pašnekovė.
Ne vienas mokslininkų eksperimentas įrodė, kad valdyti emocijas bei keisti psichologinę būseną padeda paprasčiausios mintys. Laboratoriškai nustatyta, kad įsivaizduojant dalykus, kurie sukelia baimę, pyktį ar nerimą antinksčių liaukos, gavusios impulsą iš smegenų, ima gaminti daugiau adrenalino bei imuninę sistemą reguliuojančio kortizolio. Kitaip tariant, pajutęs „pavojų“, kūnas sutelkia visas savo jėgas bei aktyvina imuninę sistemą.
Jei tokia būsena neužtrunka, ji naudinga organizmui, nes padeda išlikti. Tačiau ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, o imuninė sistema „pavargsta“.
Panašiai veikia ir teigiamos emocijos. Kai žmonės įsivaizduoja dalykus, kurie sukelia džiaugsmą, stimuliuojama nervų sistemos dalis, dėl kurios kūnas atsipalaiduoja, o organizme prasideda atsinaujinimo procesai – po visą kūną pradeda cirkuliuoti specifinės ląstelės, kurios ieško pažeistų bei jas pašalina.
Apie tai, jog mūsų sveikatą didele dalimi lemia požiūris, supanti aplinka, kai kurie mokslininkai kalba jau senai. Gal pats laikas į tai įsiklausyti?
