Europos sinchrotronės spinduliuotės tyrimų centre (European Synchrotron Radiation Facility) Grenoblyje (Prancūzija) mokslininkai ištyrė nepaprastai vertingą radinį – Libano kalkakmenyje išlikusį prieš dešimtis milijonų metų gyvenusios gyvatės kūno atspaudą, pranešė BBC.
Šis radinys yra svarbus dėl to, kad mokslui žinomos vos kelios gyvūnų iškasenos, liudijančios, kad evoliucijos eigoje senoviniai driežai virto galūnių neturinčiomis gyvatėmis. Ekspertai Grenoblyje patvirtino, kad kalkakmenyje savo įspaudą palikusi gyvatė turėjo dvi kojas. Viena galūnė matoma paprasta akimi, o kitą aptikti padėjo šiuolaikinė sinchrotronės spinduliuotės įranga.
Ištyrus 2000 m. Libane aptiktą fosiliją nustatyta, kad suakmenėjusį atspaudą paliko prieš maždaug 92 mln. metų gyvenęs 85 cm ilgio roplys Eupodophis descouens.
Tai, kad iškasenoje aptikti dviejų gyvatės kojų kaulai (vienos galūnės ilgis – vos 2 cm, tai liudija, kad jos buvo rudimentinės), patvirtino, kad gyvatės kaip atskiras žvynaroplių pobūris pradėjo skirtis mažiau nei prieš 150 mln. metų.
Egzistuoja dvi pagrindinės gyvačių kilmę aiškinančios teorijos, pastebi BBC. Pagal vieną jų gyvačių protėviai buvo sausumoje gyvenę driežai, kurie pradėjo rausti olas ir gyventi po žeme. Kad prisitaikytų prie naujų sąlygų, driežų kojos evoliucijos eigoje ėmė mažėti ir visai išnyko. Kitos teorijos šalininkai teigia, kad gyvatės kilo iš vandenyje gyvenusių reptilijų. Kokybiškas Libane rastos fosilijos 3D atvaizdas padės mokslininkams rasti naujų argumentų ginče dėl gyvačių evoliucijos.
