Ar patikėtumėte, kad žmogus be jokio mokslinio medicininio ar net koledžo išsilavinimo sugalvojo tai, kas pastaraisiais metais gali būti vienu daugiausiai žadančių pasiekimų vėžio tyrimų srityje? Taip, tai tiesa, o jei manote, jog tai skamba neįtikinamai, įvertinkite dar ir tai: tai pasiekta panaudojus savo žmonos pyragų keptuves ir dešrainius.
Išradėjo vardas – Johnas Kanzius. Anksčiau jis buvo verslininkas, dirbo radijo techniku. Būtent jis sukonstravo radijo bangų mašiną vėžio ląstelėms naikinti.
Prieš kurį laiką Johnui buvo diagnozuota leukemija. Tada jam į galvą šovė mintis, jog vėžio ląsteles galėtų sunaikinti radijo bangos. Naudodamas pyragų kepimo formas jis pagamino savo mašinos prototipą. Bandymus atliko su dešrainiais. Į juos išradėjas įšvirkšdavo vario sulfato, nes radijo bangos efektyviai gali kaitinti tik tas biologinių audinių vietas, kuriose yra palyginti didelis metalo kiekis. Taip jis bandymus atliko be jokios šalutinio poveikio rizikos.
Šiuo metu įrenginys bandomas Pitsburgo universitete ir M. D. Andersono Vėžio tyrimų centre. Tyrimams vadovaujantis mokslininkas teigia, jog „įrenginys gali leisti išgydyti praktiškai bet kokios įsivaizduojamos rūšies vėžį“.
O kaip metalo jonai susiję su vėžio ląstelių naikinimu? Štai čia į pagalbą ateina didysis mokslas – nanotechnologijos. Į vėžio ląstelę gali tilpti tūkstančiai metalo nanodalelių. Kol kas bandymai atlikti tik gydant kietus (angl. solid) auglius, tačiau vis dar neišbandytas poveikis visame kūne paplitusiems vėžio dariniams. Jų gydymas – svarbiausias ir gydytojų, ir mokslininkų tikslas. Jei jie nesugebės su nanodalelėmis „sumedžioti“ pavienių vėžinių ląstelių, įrenginio funkcionalumas bus gan ribotas.
Pranešama, kad bandymai su pacientais bus atliekami tik po maždaug ketverių metų.
