Mūsų Saulė, kaip ir kitos tokio tipo žvaigždės, dėl magnetinio aktyvumo gali generuoti vadinamuosius „superžybsnius“, 100 tūkstančių ar net milijoną kartų galingesnius už įprastinius, nustatė Japonijos mokslininkai.
Kioto universiteto (Japonija) mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Hiroyuki Maeharos, neigia iki šiol paplitusį požiūrį, neva Saulėje neįmanomos tokios magnetinės audros, kurių metu vykstantys elektromagnetiniai žybsniai atpalaiduoja šimtus tūkstančių ar net milijoną kartų didesnę nei paprastai energiją.
Iki šiol buvo manoma, kad Saulėje gali vykti tik įprastiniai žybsniai, kuriuos lydi plazmos pliūpsniai ir radiacijos išmetimai. Mokslininkai laikėsi nuomonės, kad vadinamieji „superžybsniai“ žvaigždėse įmanomi tik esant vadinamajam „karštojo Jupiterio“ fenomenui, tai yra, kai šalia žvaigždės maždaug mūsų Merkurijaus orbitos ribose skrieja masyvi Jupiterio dydžio planeta. Kioto universiteto astrofizikai, norėdami patvirtinti arba paneigti šią prielaidą, 2009 m. balandžio - gruodžio mėnesiais NASA „Keplerio“ kosminiu teleskopu kas 30 minučių matavo maždaug 38 000 Paukščių Tako žvaigždžių, savo dydžiu ir paviršiaus temepratūra panašių į mūsų Saulę, ryškumą.
Per šį laikotarpį 148 tokiose žvaigždėse buvo užregistruoti 365 „superžybsniai“. Nė viena iš šių žvaigždžių neturėjo „karštojo Jupiterio“, skelbia „Space.com“.
Šio tyrimo rezultatai leidžia tvirtinti, kad teoriškai „superžybsnis“ gali įvykti ir mūsų Saulėje, sakoma pranešime. „Toks reiškinys gali padaryti Žemei milžinišką žalą, mes ketiname tęsti šį tyrimą“, – pareiškė profesorius H. Maehara.
