Saturno palydove gali būti aktyvių ledo vulkanų

Stebėjimai iš tarptautinio „Cassini“ kosminio aparato leidžia manyti, kad didžiausiame Saturno palydove Titane gali būti aktyvių arba šiuo metu suaktyvėjusių ugnikalnių.

Radaro vaizduose matomos srovės Titano paviršiuje, kurios galėjo būti ugnikalnių išmestas į paviršių šaltas skystis, pirmadienį pranešė misijos mokslininkai.

Ankstesni žvalgomieji skrydžiai į Titaną leido spėti, jog Titane tikrai gali egzistuoti ledo ugnikalniai. Skirtingai nuo įprastinių ugnikalnių, šie išmeta ne besilydančios uolienos masę, bet šaltą amoniako, metano ir vandens mišinį, kuris, pasak mokslininkų, gali priminti purvą arba savotišką pliurzę.

Tokio mišinio srautai gali sudaryti 200 metrų storio sluoksnį. Pirmuosius ledo ugnikalnius Cassini pastebėjo dar 2005 metais. Tuomet mokslininkai ilgai nesutarė, ką jie iš tikro pamatė. Tiesa sakant, nelabai sutaria ir dabar, tačiau nauji tyrimų duomenys sutampa su ledo ugnikalnių teorija.

Kaip rašoma reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) spaudos pranešime, tyrimų duomenys remiasi Cassini padarytomis infraraudonųjų ir regimojo spektro diapazono nuotraukomis, zondui skriejant netoli Titano nuo 2004 metų liepos iki 2006 metų kovo. Nuotraukose matyti du ekvatoriaus regionai, kuriuose pasireiškė labai didelis paviršiaus ryškumo skirtumas.

Ledo vulkanų aktyvumo zonos pažymėtos „taikiniais“ (infraraudonųjų spindulių diapazono nuotrauka)

Vienu atveju, ryškumas išaugo ir pasiliko labai aukštame lygyje, kitu atveju buvo stebimas ryškumo pikas, su tolygiu nuolydžiu į visas puses. Radiolokacija rodo struktūras, labai panašias į lavos paliekamus pėdsakus. 

Ledo vulkanų pėdsakai, aptikti dviejuose Titano rajonuose (radarų nuotraukos)

Šios ir kitos pastebėtos smulkmenos labai primena ledo vulkanų veiklos pėdsakus. Tai leistų paaiškinti ir neįprastai didelį metano kiekį Titano atmosferoje. „Naujausi duomenys parodo ne tik tai, kad netolimoje praeityje Titane vyko ledo ugnikalnių veikla, tačiau ir tai, kad ji gali vykti šiuo metu“, – teigė „Cassini“ mokslininkas iš Arizonos universiteto Tuksone Jonathanas Lunine.

Titanas yra vienas iš kelių Saulės sistemos dangaus kūnų, turinčių pastebimą atmosferą.

Mokslininkai tiki, kad metano dujos skyla jo atmosferoje ir susiformuoja debesys, iš kurių lyja metanu. Visgi, ne visi mokslininkai sutinka su tokia teorija.

Alternatyvios teorijos bando reiškinį aiškinti etano rūku, kuris kartas nuo karto susiformuoja zondų stebimose teritorijose. Tačiau susiformavęs rūkas būtų santykinai greitai išsklaidomas vėjo ir optinio diapazono nuotraukose būtų matomi ganėtinai greiti paviršiaus ryškumo pokyčiai. Dabar gi lyg tais nieko tokio nepastebima, tačiau dėl duomenų stygiaus mokslininkai nesiryžta tvirtinti, jog taip nėra.

Kiti mokslininkai spėja, kad galbūt tai tikrai judantys ledo sluoksniai, tačiau išsiveržę ne iš palydovo gelmių, o tiesiog judantys jo paviršiaus netolygumais. Galbūt metano lietūs prikaupia pakankami ledo kalvose, kuris vėliau ima slinkti ir taip susidaro jo kanalai. Kaip yra iš tikrųjų, niekas nesiima tvirtinti – reikia palaukti papildomų stebėjimo duomenų.

Parengta pagal:

BBC