Nors Rusija vis dažniau žvangina ginklais, jos karinės technologijos gerokai aprūdijusios.
Žukovske, kadaise slaptame aerodrome netoli Maskvos, lakūnas bandytojas Sergejus Bogdanas išdidžiai pasakoja žurnalistams apie lėktuvą, kuris paskelbtas Rusijos karinių aviatechnologijų naujove – naikintuvą „Su-35“, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“.
Tačiau iš tikrųjų tai tik modifikuota prieš 20 metų sukurto naikintuvo versija, nei greičiu, nei galimybėmis pasislėpti nuo radarų neprilygstanti naujausiam JAV naikintuvui F-22 „Raptor“, pradėjusiam eiti tarnybą 2005 m.
Buvęs Rusijos prezidentas, dabar – įtakingas vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas giriasi naujomis ginkluotės sistemomis ir stiprėjančia Rusijos kariuomene, versdamas Vakarus baimintis, kad kartojasi šaltojo karo laikų ginklavimosi varžybos. Pertekęs naftos pinigais Kremlius veržiasi į naujų ginklų rinką.
Tačiau, pasak ekspertų, valstybinė gynybinė Rusijos pramonė susiduria su nykstančiais gamybiniais pajėgumais ir visuotine korupcija. Šiuolaikinių ginklų Putino valdymo metais buvo pagaminta mažai, teigia dienraštis.
Pergalės dienos proga Maskvos Raudonojoje aikštėje surengtas paradas turėjo pademonstruoti karinę Rusijos galią, tačiau pasaulis pamatė visai ką kita – šalies arsenalas paseno. Dauguma lėktuvų, raketų ir tankų, pražlegėjusių pro Lenino mauzoliejų, pagaminti 1980-aisiais arba tėra kiek modernizuotos ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių ginklų versijos.
Bogdanas, Žukovsko lėktuvų bandymų centro angare meiliai glostydamas savąjį „Su-35“, gyrė jo greitį, šiuolaikinę elektroniką ir naujus variklius. „Jį labai lengva pilotuoti, jis puikiai greitėja“, - priduria lakūnas.
Tačiau nepriklausomas karinis analitikas Aleksandras Golcas tvirtina, kad „Su-35“ – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip Rusijos karinė pramonė ištraukia iš naftalino senus technikos pavyzdžius ir bando parduoti juos kaip naujus, rašo „The International Herald Tribune“.
„1980-ųjų pabaigoje Sovietų Sąjungoje buvo pasirodę nemažai naujos ginkluotės pavyzdžių, kurie taip ir nebuvo pradėti gaminti, – aiškina analitikas. – Vadinti juos naujais galima tik ta prasme, kad jie nebuvo gaminami serijiniu būdu.“
Rusijos karinė pramonė sugaišo du dešimtmečius, bandydama sukurti vadinamąjį penktos kartos naikintuvą, kuris savo techninėmis charakteristikomis prilygtų „Raptor“, tačiau šis lėktuvas dar nė karto nepakilo nuo žemės, o analitikai skeptiškai vertina pareiškimus, kad pirmieji bandomieji skrydžiai prasidės kitais metais, kaip ir buvo žadėta.
Naująjį naikintuvą projektuojančios aviacinės technikos bendrovės „Suchoi“ direktorius Michailas Pogosianas pripažino, kad iki galutinio rezultato dar toli, tačiau pridūrė, kad bandomieji skrydžiai, kaip ir numatyta, prasidės kitąmet.
„Nemanau, kad mes taip jau labai atsilikome“, - atsakė jis paklaustas, ar naikintuvų kūrimo srityje Rusija atsilieka nuo JAV.
Tuo tarpu kai naujojo naikintuvo kūrimo procesas šiaip ne taip juda į priekį, įstrigo kita rimta ginkluotės programa, pastebi dienraštis. Naujoji tarpžemyninė balistinė raketa „Bulava“, kuria turėtų būti apginkluoti rusų atominiai povandeniniai laivai, vėl neįveikė bandymų etapo. Jos tolimesnis likimas atrodo miglotas.
„Dėl prarastų technologijų ir protų „nutekėjimo“ prasidėjo permanentinė karinės pramonės degradacija“, - pareiškė Rusijos Politinės ir karinės analizės instituto analitikas Aleksandras Chramčichinas.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo kilusi Rusijos ekonomikos suirutė karinę pramonę daugeliu atvejų paliko be subrangovų, todėl nutrūko seniai nusistovėję gamybiniai ryšiai. Ginklų surinkimo gamyklos buvo priverstos arba pasikliauti ribotomis sovietinio laikotarpio komponentų atsargomis, arba bandyti pradėti nuosavą jų gamybą.
„Dabar, kai pagaliau gauname valstybinių užsakymų, gamyklos dažnai negali jų įvykdyti dėl reikiamų komponentų stokos“, - neseniai Rusijos parlamente pareiškė už aviacijos pramonę atsakingas Pramonės ministerijos valdininkas Valerijus Voskoboinikovas.
Nepaisant Putino pažadų modernizuoti šalies arsenalus, per tuos 8 metus, kai jis ėjo prezidento pareigas, kariuomenė gavo tik kelis naujus karinius lėktuvus ir kelias dešimtis tankų.
Apžvalgininkai teigia, kad Rusijos karinės technologijos taip smarkiai atsiliko nuo JAV ir kitų Vakarų šalių technologijų, kad Rusijos dalis pasaulinėje ginklų rinkoje jau artimiausiu metu gali pradėti mažėti.
Pastaraisiais metais rusiškų ginklų pardavimo apimtys nuolat didėjo. Oficialiais duomenimis pernai jos pasiekė rekordinį po Sovietų Sąjungos žlugimo lygį – 7 mlrd. dolerių. Naujausioje tarptautinio Taikos tyrimų instituto Stokholme ataskaitoje teigiama, kad 2003–2007 m. rusiškų ginklų pardavimo apimtys sudarė 25 proc. viso pasaulyje parduodamų ginklų kiekio, todėl Rusija tarptautinėje ginklų rinkoje užima antrąją vietą po JAV.
Tačiau pastaruoju metu Maskva ginklų eksporto srityje patyrė kelias plačiai nuskambėjusias nesėkmes, teigia dienraštis. Daugelis mano, kad dėl to kalti bankrutavę komponentų tiekėjai ir augantys gamybos kaštai.
Neseniai Rusija nesugebėjo įvykdyti 38 transporto lėktuvus „IL-76“ ir oro tanklaivius „IL-78“ užsisakiusios Kinijos užsakymo. Dėl to pirkimo sandoris buvo sustabdytas. Šiemet kiek anksčiau Alžyras grąžino Rusijai iš jos įsigytus naikintuvus „MiG-29“, tokį žingsnį motyvuodamas prasta jų kokybe.
„Ši sistema supuvo nuo viršaus iki pat apačios“, – pastebėjo Rusijos Prekybos ir pramonės rūmų aviacijos pramonės skyriaus vadovas Anatolijus Sitnovas.
Dar viena Rusijos problema – senstantys gynybos pramonės darbuotojai. Daugelis labai kvalifikuotų darbininkų 1990-aisiais pasitraukė iš gynybos pramonės įmonių, pavilioti didesnių atlyginimų privačiose bendrovėse. Menki atlyginimai ginklų gamybos įmonėse apsunkina naujų darbuotojų atranką.
Vidutinis darbininkų amžius Rusijos aviacijos pramonėje šiandien pasiekė 45 metus, ir šis skaičius toliau didėja. „Mums labai trūksta pagrindinių specialybių darbininkų – tekintojų, suvirintojų, frezuotojų“, - pripažino Voskoboinikovas.
Dienraščio teigimu, pasenusi gamybos įranga atsiliepia darbo efektyvumui. Paskutinė rimta gynybos pramonės gamyklų modernizacija buvo atlikta 1980-ųjų pradžioje, o daugelis jose naudojamų agregatų yra dar senesni.
Rusijos vyriausybė į tai reagavo kurdama milžiniškus valstybinius gynybos pramonės konglomeratus, tokius kaip Jungtinė aviacijos korporacija. Pasak vyriausybės, tai leis modernizuoti gamybą. Tačiau kritikai tvirtina, kad tokie veiksmai pasmaugs konkurenciją, sustiprins korupciją ir ilgainiui susilpnins Rusijos karinę pramonę.
„Anksčiau mes gaminome gerus lėktuvus, nes aviacijos įmonės konkuravo tarpusavyje, – per Rusijos parlamente surengtą aptarimą pareiškė buvusi kosmonautė, o dabar Dūmos narė Svetlana Savickaja. – Sujungti jas visas po vienu stogu tolygu panaikinti konkurenciją ir sugriauti tai, ką turėjome. Tačiau galbūt tai leis patogiau vogti valstybės lėšas.“
