Europoje netrukus prasidės revoliucine vadinamos širdies nepakankamumo gydymo naudojant pacientų kamienines ląsteles technologijos bandymai. Jeigu jie bus sėkmingi, naujasis gydymo būdas gali iš esmės pakeisti širdies chirurgiją ir leisti atsisakyti širdies transplantavimo operacijų.
D. Britanijos širdies chirurgai eksperimentines operacijas naudojant kamienines ląsteles pradės per artimiausius vienerius metus, praneša britų dienraštis „Daily Telegraph“.
Mokslininkai jau sukūrė būdą, kaip iš paciento paimtų kaulų čiulpų ląstelių laboratorijoje galima išsiauginti širdies kamieninių ląstelių, kurios paskui sušvirkščiamos į ligotą širdį.
Pranešama, kad laboratorijose išaugintos širdies kamieninės ląstelės iš pradžių buvo intensyviai bandomos su gyvūnais, o šį mėnesį Europoje prasidės pirmieji bandymai su žmonėmis. Londono karališkojo koledžo ligoninės kardiologas daktaras Jonathanas Hillas sakė tikįs, kad naujosios širdies gydymo technologijos klinikiniai tyrimai šalyje bus pradėti jau kitais metais.
„Aš mačiau bandymų rezultatus, jie labai įkvepiantys, – sakė jis dienraščiui. – Mes jau vedame derybas, kad galėtume pradėti bandymus su žmonėmis ir Jungtinėje Karalystėje.“
Londono imperinio koledžo profesoriaus Siano Hardingo teigimu, galimybė paversti žmogaus kaulų čiulpų ląsteles širdies kamieninėmis ląstelėmis yra „didelis žingsnis“ į priekį ieškant efektyvaus širdies nepakankamumo gydymo būdo. Pasak jo, labai didelė tikimybė, kad širdies kamieninių ląstelių perkėlimas į širdies audinius bus efektyvus, nes šiuo atveju naudojamos paties paciento kamieninės ląstelės, todėl nekils jų atmetimo problemų.
Mokslininkas šiuo metu vykdo tyrimus bandydamas embrionų kamienines ląsteles paversti širdies kamieninėmis ląstelėmis, tačiau esą prireiks dar toli gražu ne vienerių metų, kol šį metodą bus galima naudoti terapijai.
Pasak dienraščio, naujausias kaulų čiulpų ląstelių transformavimo į širdies kamienines ląsteles būdas buvo sukurtas Minesotos (JAV) Mayo klinikos tyrimų centre. Bandymų metu iš savanorių buvo imama po 40 mililitrų kaulų čiulpų. Paskui laboratorijoje, pasitelkus specialų augimą skatinantį baltymą, iš jų buvo auginamos širdies kamieninės ląstelės. Pasak dienraščio, šis baltymas siunčia cheminį signalą kamieninėms ląstelėms, kuris verčia jas „persitvarkyti“ į širdies ląsteles. Vėliau šios ląstelės įšvirkščiamos į paciento širdį naudojant kirkšnyje įvestą kateterį. Ligonių būklė esą turėtų pagerėti jau po dviejų savaičių.
„Mūsų atliktų bandymų metu žmogaus širdies kamieninės ląstelės atkurdavo pažeistus laboratorinių pelių širdies audinius. Esame įsitikinę, kad toks pat efektas bus pasiektas ir bandymuose su žmonėmis“, – pareiškė žmogaus širdies kamieninių ląstelių technologiją kuriančioje bendrovėje „Cardio3 Biosciences“ dirbantis daktaras Christianas Homsy.
Jo teigimu, širdies kamieninių ląstelių transplantacija yra labai paprasta procedūra. Tikimasi, kad pacientų sveikata po jos gerės labai sparčiai, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Širdies nepakankamumas bandymuose su pelėmis esą būdavo gydomas gana greitai, tačiau tik bandymai su žmonėmis galės atskleisti, ar ši terapija bus tokia pat efektyvi.
Sunkiu širdies nepakankamumu sergančius žmones lig šiol galėdavo išgelbėti tik širdies transplantavimo operacijos. Gydytojai viliasi, kad kamieninių ląstelių terapija ilgainiui leis atsisakyti širdies donorų, rašo „Daily Telegraph“.
