Aliejinių rapsų lauke pietų Anglijoje iš po nakties pasirodė piešinys su jame užkoduota garsia matematikos formule ir nežinomo kodo fragmentu.
Anglijos Viltšyro grafystėje esančiame aliejinių rapsų lauke iš po nakties atsirado iš išguldytų augalų suformuotas piešinys, kuriame užkoduota viena garsiausių matematikos formulių. Be to, pasak ekspertų, šiame piešinyje įterptas ir kol kas nežinomo kodo fragmentas.
Daugiau nei 90 metrų skersmens apskritimo formos piešinys gegužės 22 dieną buvo aptiktas pietų Anglijoje, lauke netoli Wilton Windmill malūno, šalia Wiltono kaimelio, pranešė „Telegraph.co.uk“.
Pasak ekspertų, šio ženklo prasmė yra susijusi su vadinamąja Eulerio tapatybe – XVIII a. Šveicarijos matematiko Leonhardo Eulerio (Oilerio) išvesta formule, dažnai vadinama nuostabiausia matematikos formule arba visų laikų svarbiausia formule.
Po to, kai vietiniai žmonės pranešė apie po nakties rapsų lauke atsiradusį piešinį, jį praėjusio šeštadienio rytą iš sraigtasparnio nufotografavo vadinamųjų piešinių laukuose tyrinėtoja Lucy Pringle, sakoma pranešime. Jos teigimu, kiekvienas šio atvaizdo segmentas žymi atskirą Eulerio formulės elementą.
Brūkšnių ir tarpų tarp iš centro nubrėžtų linijų raštas sudaro dvejetainį kodą, kuriuo užrašytos Eulerio formulės raidės ir simboliai.
Lucy Pringle nuotr.
„Tai viena iš sudėtingiausių ir giliausių matematikos lygčių per praėjusius 2000 metų, ir mes manome, kad šis piešinys lauke yra tam tikra jos „vizualinio vertimo“ atmaina“, - pareiškė Lucy Pringle.
Pasak leidinio, Eulerio formulė žavi matematikus dėl to, kad ji susieja kelias svarbias matematines konstantas.
Tai nebe pirmas atvejis, kai Anglijos javų laukuose pasirodo su matematika susiję mįslingi piešiniai. Pavyzdžiui, 2008 m. miežių lauke Viltšyre pasirodė dvejetainiu kodu užkoduodas atvaizdas, vaizduojantis pirmuosius 10 skaičiaus „pi“ skaitmenų.
Nors manoma, kad didelę dalį tokių piešinių sukuria mistifikacijų entuziastai, vis dėlto dalies jų kilmės ir pagaminimo būdo (stiebus preciziškai sulankstant taip, kad augalai nebūtų pažeisti) moksliškai nepavyksta paaiškinti, todėl su šiuo reiškiniu susijusi kontroversija išlieka ir toliau.
Pasak Stenfordo universiteto (JAV) matematikos profesoriaus Keitho Devlino, Eulerio formulė „siekia pačia egzistencijos gelmę – taip, kaip pačią meilę esmę išreiškiantis Shakespearo sonetas“.
