Nobelio premijos jau daugiau kaip šimtmetį skiriamos už pasiekimus tam tikrose srityse, tačiau pasigirsta balsų, kad jas reikia išplėsti.
„Aš iš Nobelio premijų tikiuosi daugiau“, – teigė JAV epidemiologas Larry'is Brilliantas, vienas iš dešimties įtakingų mokslininkų, praėjusiais metais nusiuntusių Nobelio fondui atvirą laišką, kuriame prašė apsvarstyti siūlymą sritis praplėsti.
„Aš jomis žaviuosi nes didžiausių pasiekimų pasaulinio pripažinimo liudijimas, tačiau šiandien jos nebepasiekia savo tikslo“, – sakė jis.
L. Brilliantas ir kiti teigia, kad dauguma mokslininkų niekada nebus apdovanoti prestižine Nobelio premija, nes jų darbas nepatenka į siauras sritis, kurias savo testamente 1895 metais apibrėžė Alfredas Nobelis.
Pažangiausius šių dienų tyrimus, vykdomus aplinkosaugos ir ekologijos ar visuomenės sveikatos srityse, nelengva įsprausti į premijų, teikiamų nuo 1901 metų, kategorijas – medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos.
Šios kategorijos nekito jau daugiau kaip šimtmetį, nors 1968 metais Švedijos centrinis bankas A. Nobelio atminimui įsteigė premiją už laimėjimus ekonomikos srityje. Tačiau Nobelio fondas skuba pabrėžti, kad tai nėra „tikra“ Nobelio premija.
„Pasaulis tapo žymiai sudėtingesnis. Manau, yra daugybė kitų sričių, kurios turėtų būti įtrauktos į Nobelio premijas“, – mano L. Brilliantas.
Nobelio fondo vadovas Michealas Sohlmanas kategoriškai atmeta šį siūlymą.
„Naujų premijų nebus. Jų turime užtektinai. Egzistuojančios kategorijos žymi A. Nobelio domėjimosi sritis“, – pažymėjo jis ir atkreipė dėmesį, kad „yra daugybė kitų premijų, galinčių pasirūpinti naujomis sritimis“.
M. Sohlmanas taip pat pabrėžė, kad Nobelio komitetai stengiasi išplėsti savo kategorijų ribas taip, kad, pavyzdžiui, su klimato kaita susijęs darbas galėtų būti apdovanotas Nobelio taikos premija.
2001 metais Nobelio medicinos premiją laimėjęs britų biochemikas Timas Huntas sutinka su tuo, jog premijų komitetai „ypač išradingai stengiasi laviruoti tarp kategorijų nustatytų apribojimų“.
Nors šis mokslininkas buvo vienas iš pasirašiusiųjų atvirą laišką, jis sako neturintis priekaištų dėl kategorijų. Tačiau jis kritiškai vertina taisyklę, kad vienos premijos negali dalintis daugiau kaip trys žmonės.
„Visiškai įmanoma įsivaizduoti Nobelio premijos vertą atradimą, kurio nebūtų galima priskirti vienam, dviem ar trim žmonėms“, – teigė T. Huntas.
Kiti kritikai teigia, kad nėra jokios priežasties, kodėl fondas negalėtų būti lankstesnis, mat kai kurie su premijomis susiję dalykai pakoreguoti, kad atitiktų šių dienų situaciją, tad nebevyksta taip, kaip testamente nurodė A. Nobelis.
Ryškiausias pavyzdys – Nobelio ekonomikos premija. Šią premiją, nors ji ir nelaikoma tikra Nobelio premija, skiria Švedijos karališkoji mokslo akademija, renkanti ir premijos laimėtojus fizikos ir chemijos srityse.
„Jie testamentą pažeidė ir anksčiau. Jei, kaip nuolaida modernybei, atsirado premija ekonomikos srityje, kodėl negali būti Nobelio premijos pasaulinės sveikatos srityje?“ – klausia L. Brilliantas.
A. Nobelio testamente taip pat nurodoma, kad premija turėtų būti skiriama tiems, kurie per pastaruosius metus buvo naudingiausi žmonijai, tačiau komitetai retai apsiriboja per pastaruosius 12 mėnesių padarytais atradimais.
„Labai sunku nustatyti, ar atradimai ir teorijos buvo naudingiausi žmonijai, jei žvelgi tik į pastaruosius metus“, – aiškino Nobelio muziejaus Stokholme istorikas Paulas Sjoeblomas.
T. Huntas tuo metu teigia, kad Nobelio fondas neturėtų skubėti ir įtraukti „naujas“ sritis, tokias kaip klimato mokslas.
„Pasaulinis atšilimas vis dar įklimpęs prieštaravimuose“, – teigė jis ir pažymėjo, kad komitetai turėtų vengti kartoti praeities klaidas, kai premijos skirtos už vis dar neįrodytus laimėjimus. Pavyzdžiui, 1949 metais premija medicinos srityje skirta už lobotomijos taikymą.
P. Sjoeblomas taip pat sutinka, kad Nobelio fondas turėtų žengti atsargiai.
„Jei atsiras per daug premijų, jų reikšmė sumenks“, – įspėjo jis.
