Šalį krečiantis sunkmetis pakoregavo ir darbo rinką, tad šįmet abiturientams teks gerokai pasukti galvas, kokią profesiją pasirinkti. Nepaisant to, kad darbo biržos registruoja tūkstančius darbo netekusių žmonių, o jų perkvalifikavimui skiriami milijonai, profesinės mokyklos į rinkos pokyčius reaguoja pasyviai.
Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad šiais metais mažės įsidarbinimo galimybės visuose ekonominiuose sektoriuose. Trys iš keturių darbo vietų bus skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir specialistams. Manoma, kad įmonės pirmiausia atleis žemiausios kvalifikacijos asmenis, o darbo rinkoje daugės ne tik neseniai praradusių darbą asmenų, bet ir iki 25 metų amžiaus jaunuolių.
LDB duomenimis, daugiausiai galimybių įsidarbinti turės virėjai, pardavėjai, autotransporto remontininkai, vairuotojai, elektrikai ir pan., o sunkiausia įsidarbinti bus statybininkams, audėjams, mezgėjams, namų ekonomams, baldžiams ir pan.
Ruošia darbo biržos kursams.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Profesinio mokymo skyriaus vyr. specialistas Juozas Gaudiešius LŽ teigė, kad į profesines mokyklas 2009-2010 metams numatyta priimti daugiau nei 18 tūkst. moksleivių. Jis patikino, kad panašus skaičius moksleivių buvo priimama ir anksčiau. Pašnekovo teigimu, dėl sunkmečio nesikeitė priėmimo skaičius ir į šiandien paklausos neturinčias siuvėjo ar statybininko specialybes.
"Manome, kad patvirtinus aukštojo mokslo įstatymo pataisas, padaugės stojančiųjų į profesines mokyklas, mat dalis abiturientų nepajėgs susimokėti už gerokai pabrangusias studijas. O pas mus mokslas nemokamas ir dar mokamos apie 80 litų per mėnesį stipendijos. Gerus porą metų į statybininkų specialybes buvo organizuojami didžiausi konkursai, tuo tarpu šįmet gali kilti problema juos surinkti, dėl sustojusių, nors ir laikinai, statybų", - dėstė jis.
Verslininkai jau seniai skundžiasi, neva niekas nežino, kiek kokių specialistų darbo rinkai reikia paruošti. J.Gaudiešius tikina, kad tai Profesinio mokymo tarybos reikalas, nes būtent ji bendradarbiaudama su verslo atstovais ŠMM pateikia informaciją kokių ir kiek kvalifikuotų darbininkų reikia paruošti. Apie kvalifikuotų darbininkų rengimo tendencijas bei poreikius verslininkai gali sužinoti Profesinio mokymo metodikos centre, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia tik iki 2007 metų esančią situaciją.
LDB skiria milžiniškas sumas organizuodama perkvalifikavimo kursus praradusiems darbus asmenims, turintiems nepaklausias profesijas. Tačiau dažnai LDB įgytos specialybės taip pat yra nepaklausios, pavyzdžiui siuvėjo ar statybininko.
2008 metais darbuotojų mokymams buvo skirta 28 mln. litų iš užimtumo fondo ir 10 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondo. Šįmet tam skirtų lėšų yra 1,5 karto daugiau. LDB planuoja šiemet apmokyti apie 13-15 tūkst. žmonių, neturinčių kvalifikacijos arba norinčių ją pakeisti. Tam šiemet bus skirta net 130 mln. litų.
Specialistai veršis mokytojauti
Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Jonas Cesevičius LŽ pažymėjo, kad nors šiandien profesinės mokyklos yra puikiai įrengtos ir turi modernią mokymo ir mokymosi bazę, tačiau išlieka mokytojų problema. Pasak mokyklos direktoriaus, mokykloms ypač trūksta gerų specialistų, mat aukštosios mokyklos nespėja paruošti tam tikrų specialybių mokytojų, o neturintis pedagoginio išsilavinimo specialistas mokytojauti negali.
"Pedagoginį laipsnį galima įgyti per metus, tačiau pagal dabartinę tvarką, dar du metus toks mokytojas gautų minimalų atlyginimą. Tad prisivilioti tikrai gerų specialistų už tokį atlygį yra praktiškai neįmanoma", - dėstė jis.
J.Gaudiešius pripažino, kad tai yra aktuali problema ir tikisi, neva Seimui patvirtinus Aukštojo mokslo reformos projektą, minėta problema būtų išspręsta.
"Projekte yra nurodyta, kad mokytojais galės dirbti ir neturintys pedagoginio išsilavinimo specialistai, o atlyginimas jiems bus mokamas kaip ir mokytojams, turintiems ne vienų metų stažą. Manome, kad rudenį turėtume sulaukti antplūdžio įvairių sričių specialistų, praradusių darbą ir norinčių mokytojauti. Mano nuomone, bendrovėje dirbantis žmogus yra tos srities kvalifikuotas specialistas. Profesinėse mokyklose reikalingi mokytojai turintys gamybinės, o ne teorinės patirties",- apibendrino jis. J.Gaudiešius įsitikinęs, kad tokie specialistai neišstums pedagoginį išsilavinimą turinčių mokytojų.
Praktikantų nenori
Sutinka J.Gaudiešius ir su verslininkų kaltinimais, neva atėjusius dirbti jaunuosius kvalifikuotus darbininkus tenka apmokyti iš naujo, o tai įmonėms brangiai kainuoja. Be to, jie dar turi išklausyti begalę įvairių kursų, gauti darbo saugos ir kitus sertifikatus, kad galėtų dirbti savarankiškai.
Jo nuomone, kad nereikėtų iš naujo apmokyti darbininkų, įmonės turėtų aktyviai priimti būsimuosius darbininkus atlikti praktiką. Tačiau darbdaviai vengia praktikantų, mat organizuodama moksleivių praktiką, įmonė patiria išlaidų, atitraukia nuo tiesioginio darbo praktikos vadovus. Anksčiau bendrovės turėjo galimybę priimti praktikantą ir mokėti jam bent jau minimalų darbo užmokestį. Tačiau, šiuo metu ne visos įmonės, net ir norėdamos, išgali mokėti praktikantams. Be to, nėra aiški padėtis ir dėl ES lėšų praktikos vadovų užmokesčiui, o savų lėšų įmonės nebenori tam leisti.
Eglė KAPOČIŪTĖ
