Sugrįžtant prie žiemos laiko pastebimas nedidelis širdies priepuolių sumažėjimas, tuo tarpu pereinant prie vasaros laiko – priešingai.
Šiuos dėsningumus nustatė Imre Janszky iš Karolinsko instituto ir Rickardas Ljungas iš Švedijos Nacionalinės sveikatos asamblėjos.
Mokslininkai ištyrė 20 metų ligų istorijas. Jie sulygino širdies priepuolių vidurkį kiekvieną savaitės dieną iki laikrodžio pasukimo momento likus dviems savaitėms ir po pasukimo praėjus dviem savaitėm.
Paaiškėjo, jog įvedus vasaros laiką pirmąją savaitę įvyksta vidutiniškai 5 proc. daugiau širdies priepuolių – apie 6 proc. pirmadieniais ir trečiadieniais, o antradieniais net 10 proc. daugiau.
Tuo tarpu rudenį, grįžtant prie žiemos laiko, pirmąją savaitę širdies priepuolių kiekis praktiškai nesiskyrė nuo vidurkio, o pirmadieniais jų kiekis net sumažėjo 5 proc.
Mokslininkų nuomone, pagrindinė tokio reiškinio priežastis – pasikeičiantis miego kiekis persukant laikrodį – rudenį naktis pailgėja viena valanda, o pavasarį atvirkščiai, sutrumpėja.
Mokslininkams jau senai žinoma, jog pirmadienis yra pati blogiausia diena – statistiškai tuomet įvyksta daugiausia širdies priepuolių. Paprastai dėl to kaltinamas naujos darbo savaitės sukeliamas stresas.
Tačiau aiškėja, jog ir nedaug mažiau miegant (sekmadienį paprastai žmonės atsigula vėliau, o pirmadienio rytą keliasi anksti) gali atsirasti širdies darbo sutrikimų.
