Užsitraukus virš Antarktidos esančiai ozono „skylei“, vidutinė temperatūra žemyne pakils 3 laipsniais, o tirpstantys ledynai jūros lygį visame pasaulyje gali pakelti iki 1,4 metro, perspėja mokslininkai.
Virš Antarktidos esanti ozono sluoksnio „skylė“ iki šiol saugojo šį žemyną nuo stipriausių pasaulinio atšilimo reiškinių, teigiama išsamiausio iki šiol Antarktidos klimato tyrimo išvadose. Tačiau mokslininkai perspėja, kad per kelis artimiausius dešimtmečius ozono danga virš Pietų ašigalio atsistatys, ir vidutinė temperatūra Antarktidoje gali pakilti 3 laipsniais. Vien tik dėl paspartėjusio Antarktidos ledo dangos tirpimo jūros lygis pasaulyje gali pakilti 1,4 m. Visiškai ištirpus Antarktidos ledams, jis pakiltų 63 metrais, rašo britų dienraštis „Guardian“.
Dėl šylančio klimato jau palyginti seniai stebimas spartus ledo šelfo vakarinėje Antarktidos dalyje tirpimas, tačiau kituose žemyno regionuose, kad ir kaip atrodytų paradoksalu, klimatas vėsta. Pastaraisiais dešimtmečiais jūrinio ledo danga ties šių Antarktidos dalių pakrantėmis pastorėjo 10 proc. Pasak dienraščio, daugelis klimato atšilimo teorijos priešininkų atšalimu Antarktidoje rėmėsi kaip faktu, neva neigiančiu klimato šiltėjimą.
Tačiau britų Antarktidos tyrimų programos „British Antarctic Survey“ klimatologas Johnas Turneris tvirtina, kad dabar mokslininkai yra „visiškai tikri“, jog šią anomaliją sukėlė virš Antarktidos susiformavusi ozono „skylė“. „Mes žinojome, kad, patraukus į šalį ozono „antklodę“, padidės ultravioletinė spinduliuotė. Tačiau iki šiol nesupratome, kad ji gali taip stipriai veikti atmosferos procesus virš Antarktidos“, - sakė mokslininkas.
Pasak specialistų, dėl tokio poveikio Pietų vandenyno regione sustiprėjo vėjai, todėl didelė žemyno dalis, lyginant su Antarktidos pusiasalio regionu, išliko sąlyginai šalta. Tačiau po to, kai buvo uždraustos ozono sluoksnį ardančios sintetinės chlorfluorangliavandenilių (CFC) dujos, ozono „skylė“ virš Antarktidos, mokslininkų manymu, turėtų visiškai užsitraukti per artimiausius 50 – 60 metų. Iki to laiko šaldantis ozono „skylės“ efektas nusilps, ir Antarktida susidurs su visais pasaulinio atšilimo efektais, teigia J. Turneris.
Didžiausią pavojų kelia Antarktidą skalaujančio vandenyno šiltėjimas. Šio žemyno ledo plokštes stebintis NASA glaciologas Robertas Binschadleris sako, kad šiltesnis vanduo spartina Antarktidos ledo šelfo, šimtų metrų storio plūduriuojančių žemyninės ledo dangos „liežuvių“, tirpimą. Šiltesni jūros vandenys tirpdo apatinę ledo šelfo dalį, todėl jis tampa nestabilus ir ima skeldėti. Pakraščiuose plonėjantis ledo šelfas spartina ledynų slinkimą į jūrą.
Pastaraisiais dešimtmečiais Antarktidos ledynų tirpimo „įnašas“ į jūros lygio kilimą sudarė 10 proc. Tačiau kyla pavojus, kad, šiltėjant Pietų vandenynui, vis spartės šio žemyno ledynų slinkimas į jūrą, teigia J. Turneris.
Išsamiausią iki šiol Antarktidos klimato kaitos studiją paskelbė tarptautinė Antarktidos tyrimų organizacija „Scientific Committee on Antarctic Research“ (SCAR).
„Viskas yra susiję – nors Antarktida yra toli, tačiau tai svarbi Žemės sistemos dalis. Čia yra 90 proc. viso pasaulio ledo, 70 proc. gėlo vandens resursų. Jei ištirptų Antarktidos ledo danga, jūros lygis pakiltų iki 63 metrų“, - sakė SCAR vykdomasis direktorius Colinas Summerhayesas.
Pasak dienraščio, SCAR mokslininkų tyrimo rezultatai remia neseniai Vokietijos Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto klimatologo Stefano Rahmstorfo paskelbtas išvadas, kad iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis pasaulyje veikiausiai gali pakilti iki 1,4 metro. Tai gerokai daugiau, nei 2007 m. buvo prognozuota Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje. Anot J. Turnerio, taip atsitiko dėl to, kad IPCC ekspertai neatsižvelgė į jūros lygio kilimą dėl tirpstančios ledo dangos. Daugelyje IPCC nagrinėtų klimato kaitos modelių taip pat neįvertintas ir virš Pietų ašigalio esančios ozono „properšos“ poveikis.
Jei jūros lygis iki 2100 m. iš tikrųjų pakiltų 1,4 m, iš pasaulio žemėlapio pradingtų Maldyvų ir Vanuatu salų valstybės, būtų apsemti milijonus gyventojų turintys pakrančių miestai, tarp jų Daka ir Kolkata, o Londonui, Niujorkui ir Šanchajui tektų statytis milijardus dolerių kainuosiančius apsaugos nuo kylančio vandens įrenginius, teigia specialistai.
