2026 m. vasario 2 d. Saulėje įvyko X8.11 lygio žybsnis. Atsižvelgiant į tai, kad X klasė suteikiama patiems galingiausiems žybsniams, suprantama, kodėl į šią naujieną atkreipė dėmesį visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Juolab kad jau vasario 3 d. astronomai tai, kas vyksta, pavadino „vienu didžiausių žybsnių istorijoje“, rašoma „Sobaka“.
Ir tai tik vienas iš epizodų. Pastarosiomis savaitėmis reguliariai pasirodo naujienos apie rekordines magnetines audras ir neįprastus radiacijos srautus, sklindančius nuo Saulės Žemės link. Patys mokslininkai rašo, kad per sausio viduryje įvykusį žybsnį įkrautųjų dalelių srautas, nukreiptas nuo šviesulio į mūsų planetą, tapo stipriausiu nuo šio šimtmečio pradžios. Visa tai jau privertė žurnalistus kelti klausimą: „Kodėl magnetinių audrų daugėja?“.
Kas vyksta su mūsų žvaigžde ir ar šis aktyvumas yra anomalus?
„Saulė turi vadinamuosius vienuolikos metų ciklus, – poratalui aiškina Sankt Peterburgo valstybinio universiteto (SPbU) docentas Sergejus Apatenkovas. – Ciklo įkarštyje aktyvumas pasiekia maksimumą, o vėliau vėl lėtai slopsta.“
NASA apibrėžia saulės žybsnius kaip „didžiules sprogstamas energijos, šviesos ir greitų dalelių išsiveržimo į kosmosą iš Saulės“ reiškinius: „Didžiausi gali turėti tiek energijos, kiek milijardas vandenilio bombų per kelias minutes“.
Žybsniai yra klasifikuojami pagal intensyvumą: žybsnių klases A, B, C, M ir X. X klasės žybsnis yra 10 kartų stipresnis nei M klasės ir 100 kartų stipresnis nei C klasės.
Šiuo metu Saulė yra beveik ties savo eilinio ciklo maksimumu. Maža to dabartinis Saulės aktyvumo pikas viršija ankstesnįjį.
Maksimalus šio Saulės ciklo taškas jau buvo pasiektas maždaug prieš metus ir dabar šviesulio aktyvumas pradeda palaipsniui mažėti.
Ramybės būsenoje žvaigždė turi magnetinį lauką, panašų į Žemės. Tuo metu Saulės „kompasas“ (jei įsivaizduotume prietaisą, galintį atlaikyti 6000 laipsnių temperatūrą) rodytų į žvaigždės šiaurę. Tačiau vėliau kaip tik ir pradeda kažkas vykti – kompasas ima suktis.
Pačiame centre vyksta termobranduolinės reakcijos. O sritis prie paviršiaus labiau panaši į skystį, kuris gali judėti ir maišytis. Kartą per dešimtmetį, artėjant prie ciklo maksimumo, šie judesiai po paviršiumi tampa labiau chaotiški, Saulė pradeda „virti“, atsiranda tamsių dėmių, stipraus magnetinio lauko ir žemesnės temperatūros sričių, dažniau įvyksta materijos išmetimai. Taip prasideda Saulės aktyvumo maksimumas, kuris pasibaigia tuo, kad Saulės magnetinis laukas pasikeičia į priešingą (įsivaizduojamo kompaso rodyklė pasisuka į pietus). Ir taip kiekvieną Saulės ciklą.
Šie Saulės „virimo“ periodai gali skirtis vienas nuo kito. Tačiau nedideli nukrypimai nuo normos čia yra nuolatiniai – mokslininkai tai aiškina tiesiog „per mažomis žiniomis apie Saulę“.
Saulės aktyvumo rekordai
Kalbant apie rekordus, Saulės astronomijos laboratorija paprastai rašo apie maksimalius rodiklius per 20 metų arba nuo šio šimtmečio pradžios. Paprasčiau tariant, kalba eina apie tai, kad kai kurie 2025 ir 2026 metų žybsniai priartėjo arba net pakartojo užpraėjusio Saulės aktyvumo ciklo reikšmes. Kuris, kaip jau minėta, vidutiniškai buvo intensyvesnis nei šis.
Didelį vaidmenį čia vaidina atsitiktinumo elementas dėl elementarios priežasties – Saulė sukasi. Saulės materijos išmetimai (kurie ir išprovokuoja magnetines audras) gali skrieti tiek Žemės link, tiek visiškai priešinga kryptimi nuo mūsų. Be to, gali nutikti taip, kad šiais metais įvyks 30 didelių žybsnių ir tik trys iš jų pasiųs įkrautųjų dalelių srautus į mūsų planetą, o kitais metais žybsnių bus jau 20, tačiau į mus „pataikys“ penki iš jų. Subjektyviai atrodo, kad Saulė tapo aktyvesnė, bet tai tiesiog sutapimas.
Įtakos turi tai, kad mokslas magnetines audras ir išmetimus Saulėje tyrinėja palyginti neseniai. Natūralu, kad tokiu trumpu (kosminiu mastu) laiko tarpu rekordai gali būti atnaujinami dažnai.
Magnetinių audrų poveikis žmonėms
Iš esmės mokslininkai sutinka, kad „tiesioginio magnetinių audrų poveikio žmogaus sveikatai įrodymų nėra“. Nors kartkartėmis pasirodo mokslinių publikacijų, kuriose tiriamas šis klausimas.
2025 m. žurnale „Communications Medicine“ (priklausančiame „Nature“ grupei) pasirodė straipsnis šia tema. Jame teigiama, kad magnetinių audrų laikotarpiais infarktų dažnis gali padidėti, be to, moterys šiam poveikiui yra kur kas jautresnės. Visgi autoriai patys pripažįsta: galutinai neaišku, ar geomagnetiniai sutrikimai, kylantys dėl Saulės vėjo poveikio magnetosferai, gali turėti įtakos žmogaus sveikatai.
„Skeptikai pastebi, kad toli gražu ne visi darbai, tiriantys magnetinių audrų įtaką sveikatai, atlikti tinkamu lygiu, – konstatuoja „Forbes“ mokslo redaktorius Anatolijus Gliancevas. – Pavyzdžiui, didelį vaidmenį gali vaidinti placebo efektas arba, paprasčiau tariant, įsiteigimas. Žmogus, sužinojęs apie magnetinę audrą iš žiniasklaidos priemonių, gali pasijusti blogiau jau vien todėl, kad to tikisi. Be to, klaidingas statistinis ryšys gali atsirasti dėl neįvertintų kitų veiksnių ir tiesiog atsitiktinai, jei duomenų yra per mažai.“
Iki kito Saulės aktyvumo periodo pabaigos liko maždaug dveji ar treji metai. Visą šį laiką Saulės dėmių kiekis, magnetinės audros ir kiti panašūs reiškiniai lėtai masiškai mažės. Nebent, kaip jau ir buvo minėta, Saulės žybsniai statistiškai dažniau „atsisuks“ į Žemę ir mums atrodys, kad jų yra daugiau negu įprastai.
