Sėkmingai savo misiją atlikusiam kosminių tyrimų zondui „Cassini-Huygens“ NASA planuoja naują užduotį. Šis tikslas anksčiau nebuvo numatytas, tačiau yra išties nepaprastas – ieškoti gyvybės požymių Saturno palydove Encelade.
Dar 2005 metų liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.
Kosminis zondas „Cassini“. (NASA iliustr.)
Remdamiesi šio automatinio erdvėlaivio perduotais duomenimis, mokslininkai tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 kilometrų skersmens), bet aktyvaus Saturno palydovo Encelado paviršiuje. Šis jaudinantis naujas spėjimas susijęs su medžiagos čiurkšlėmis ir burbulais, besiveržiančiais iš palydovo paviršiaus. Čiurkšlės trykšta iš ilgų tarpeklių, pramintų tigro dryžiais, kurie matyti šioje Encelado pietų poliaus nuotraukoje. Detalūs modeliai patvirtina, kad medžiaga veržiasi iš negiliai po paviršiumi slypinčių skysto vandens kišenių, kurių temperatūra - net 273 Kelvino laipsniai (0 Celsijaus laipsnių), nors Encelado paviršiaus temperatūra - apie 73 Kelvino laipsnius (-200 Celsijaus laipsnių). Būtent tokie netoli paviršiaus esantys vandens ištekliai, kurie labiau pasiekiami negu, pavyzdžiui, vidinis vandenynas Jupiterio palydove Europoje, yra labai svarbūs ieškant vandens ir nežemiškos gyvybės atsiradimo galimybių.
Smulkių ledo dalelių srautai išsiveržia iš Encelado pietinio poliarinio regiono. (NASA nuotr.)
Mokslininkai dabar nori pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą, kad būtų galima ieškoti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Specialistų manymu tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas - būtent jas turėtų sugebėti aptikti „Cassini“. NASA Ameso tyrimų centro tyrėjų komanda jau sukonstravo imitacinę kamerą, kurioje bandoma sumodeliuoti Encelade egzistuojančias aplinkos sąlygas. Remiantis tokio eksperimento rezultatais mokslininkai tikisi apytiksliai apskaičiuoti, kokių dujų galima tikėtis rasti šiame kosminiame kūne.
Saturno palydove Encelade gali slypėti požeminis vandenynas, galintis suteikti sąlygas gyvybei egzistuoti. (NASA nuotr.)
Žinoma, tai - toli siekiantis sumanymas. Tačiau naujosios misijos metu gali būti surinkti duomenys, kurie artimiausiais dešimtmečiais pravers planuojant naujų zondų misijas į dujinius mūsų Saulės sistemos gigantus - Jupiterį ir Saturną.
