Temperatūra Arkties vandenyno regione keičiasi greičiau nei bet kokiose kitose Šiaurės pusrutulio vietose. Ši tendencija išliks ir ateityje, prognozuoja mokslininkai.
Dėl spartaus Arkties šilimo toliau tęsis šio regiono ledynų ir jūros ledo tirpimas, krantų erozija ir jūros lygio kilimas, skelbia „ScienceDaily.com“.
Leidinio teigimu, nauja išsami ankstesnių klimato pokyčių Arktyje studija pirmą kartą atskleidė globalinį jų poveikio mastą.
Tarptautinės įvairių šalių akademinėse ir vyriausybinėse institucijose dirbančių klimato specialistų grupės atliktą tyrimą koordinavo JAV geologinė tarnyba (U. S. Geological Survey). Jame dalyvavo 37 JAV, Vokietijos, Kanados, D. Britanijos ir Danijos mokslininkai. Tyrimą finansavo JAV klimato kaitos tyrimų programa.
JAV geologinės tarnybos pranešime teigiama, kad naujojo tyrimo išvadose apie Arkties vandenyno šiltėjimo poveikį įvertinta ir Arktyje šiuo metu susiklosčiusi situacija.
Pasak mokslininkų, kelis pastaruosius dešimtmečius stebimas jūros ledo tirpimo vasaros sezono metu greitis ir didėjantys išnykusios ledo dangos plotai yra „itin neįprastas“ reiškinys lyginant su kelių tūkstantmečių senumo klimato pokyčiais Arktyje. Jis atrodo dar keistesnis atsižvelgus į tai, kad dėl Žemės orbitos pokyčių, įvykusių per pastaruosius kelis tūkstančius metų, Arkties jūros ledo tirpimas turėjo sulėtėti, o ne paspartėti.
Dėl nesiliaujančio temperatūros kilimo (XX amžiuje temperatūra Arktyje vidutiniškai padidėjo beveik 5 laipsniais pagal Celsijų) gali beveik visiškai ištirpti Grenlandiją gaubiantys ledynai. Dėl šios priežasties jūros lygis pakils keliais metrais.
Dabartinis žmogaus veiklos sukeltas Arkties šiltėjimas atitinka maksimalias natūralių šio regiono klimato pokyčių, kurie buvo apskaičiuoti atliekant jo rekonstrukciją, vertes, skelbia „ScienceDaily.com“. Tačiau kai kurios dabartinių klimato šiltėjimo tendencijų prognozės viršija moksliškai patvirtintas didžiausias natūralių temperatūros svyravimų vertes.
Praeities klimato rekonstrukcijos modeliai liudija, kad, peržengus klimato sistemos „slenkstį“, klimatas pradeda keistis labai sparčiai ir labai dideliu mastu. Tyrėjų grupės išvadose sakoma, kad negalima atmesti tikimybės, jog žmogaus veiklos sukelti pokyčiai ateityje gali išprovokuoti būtent tokią įvykių raidą.
„Dabartinio tyrimo duomenis integravę į paskutiniųjų 65 milijonų metų Arkties regiono klimato pokyčių kontekstą galime geriau suvokti, kaip besikeičiantis klimatas atsilieps Arkties vandenynui ir kaip tokie efektai gali paveikti visą planetą, – pareiškė JAV geologijos tarnybos vadovas Markas Myersas. – Šiame tyrime pirmąkart kruopščiai išanalizuoti mūsų turimi duomenys apie Arkties klimatą praeityje, paremti ledo dangos, nuosėdų ir kitų geologinių pavyzdžių, leidžiančių spręsti apie temperatūros ir kitų klimato sąlygų pokyčius, matavimais.“
Permainas Arktyje tiriantys mokslininkai pernai buvo paskelbę kelių nerimą keliančių tyrimų rezultatus. Antai žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtos D. Britanijos mokslininkų tyrimo išvados liudija, kad užpraėjusią žiemą vidutinis jūros ledo storis visoje Arktyje buvo 26 centimetrai – 10 proc. mažesnis nei vidutinis ledo storis per 5 pastarąsias žiemas.
Mokslininkai mano, kad ledo plonėjimas susijęs su kitomis ilgalaikėmis permainomis, pavyzdžiui, vandens temperatūros didėjimu arba pasikeitusiomis vandenyno srovėmis, kurios po ledu ima plukdyti šiltesnį vandenį.
Jei tokios prielaidos pasitvirtintų, tai reikštų, kad ledas Arktyje turėtų ištirpti kur kas greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Kai kurie mokslininkai mano, kad vasaros ledo danga Arktyje turėtų išnykti per artimiausius 10 metų.
