geophysical research letters

Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Japonų dirbtinio Mėnulio palydovo SELENE pateikti duomenys patvirtino, kad Mėnulyje yra 50 km ilgio ir 100 m pločio urvas. Manoma, kad tai yra lavos srauto kanalas, susiformavęs dėl vulkaninio aktyvumo maždaug prieš 3,5 mlrd. metų.

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Iš sniegu padengtos buvusios JAV armijos bazės Grenlandijoje, pramintos „miestu po ledu“, keičiantis klimatui į aplinką gali pasklisti teršalai, tad kyla svarbus klausimas, kas atsakys už išvalymą. 1959 metais JAV armijos inžinieriai Grenlandijos šiaurės vakaruose pradėjo statyti futuristinį projektą, kuris atrodo tarsi nužengęs iš kokio filmo apie Šaltojo karo šnipus. Tunelių po sniegu labirinte buvo visko – nuo tyrimų centrų iki ligoninės, kino teatro ir bažnyčios.

JAV mokslininkai paskelbė savo tyrimo, skirto Mėnulio formos pokyčiams dėl Žemės traukos, rezultatus. Su jais susipažinti galima mokslo žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai nustatė, kad vadinamojo Mėnulio potvynio bangos, kurią veikia Žemės trauka, aukštis abiejose jo pusėse siekia 51 centimetrą.

Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkai priėjo išvadą, kad kiekvienais metais Antarktidos ledo danga praranda apie 159 mlrd. tonų ledo. Savo tyrimo rezultatus jie paskelbė žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai rėmėsi Europos kosmoso agentūros palydovo „CryoSat-2“ surinktų duomenų analize. „CryoSat-2“ skirtas Antarktidos ledo dangos storiui ir plotui matuoti.

Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai baiminosi, kad, ginkdie, nepradėtų tirpti Vakarų Antarktidos ledynas – milžiniškas ledo masyvas, kuriam ištirpus, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų net 3,3-4 metrais. „Space.com“ informuoja, kad vakar tyrėjai pasauliui paskelbė labai blogą naujieną: minėto ledyno tirpsmo procesai jau prasidėjo. Deja, jie niekaip nesustabdomi, o tai reiškia, kad pasaulinio vandenyno lygis 3,3-4 metrais nebe „pakiltų“, o neišvengiamai pakils – ir jau kyla.

NASA zondas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) toliau žarstosi fantastiškų atradimų Marso paviršiuje kadrais. Naujausias su kosminiu aparatu siejamas atradimas pastebėtas Marso kalvų šlaituose. NASA tyrėjai įsitikinę: tai yra „aiškiausias požymis“, jog Marso paviršiuje skysto vandens esama ir mūsų laikais. MRO parsiųstuose kadruose matyti Marso kalvų šlaitus vagojančios, ilgus pirštus primenančios kraštovaizdžio struktūros.

Kolorado valstijos universiteto (JAV) Atmosferos ir kosmoso tyrimų laboratorijos mokslininkai apskaičiavo, kad Žemės planetoje gyvybei palankios sąlygos bus dar mažiausiai 1,5 milijardo metų. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai parengė kompiuterinį modelį, imituojantį Žemės paviršiuje, vandenynuose ir atmosferoje vykstančius gamtinius procesus. Jie rėmėsi prielaida, kad temperatūra Saulėje didės po 1 proc. kas 110 mln. metų.

Didžiausios pasaulyje vandenynų bangos iškyla tarp Pietų Kinijos jūroje esančio Lusono sąsiaurio krantų. Jų aukštis siekia daugiau nei 170 metrų. Laimė, šiais tarp Taivano ir Filipinų salų plytinčiais vandenimis kursuojantiems laivams galingos bangos nėra pavojingos. Jos vos praskrodžia paviršių.