Daugiau nei pusę metų orbitoje „dreifavęs“ nebevaldomas JAV ryšių palydovas „Galaxy 15“ netikėtai atgijo.
„Galaxy 15“ savininkė bendrovė „Intelsat“ pranešė, kad palydovas jau ėmė reaguoti į skrydžių valdymo centro komandas. Tikimasi, kad, patikrinus visas palydovo sistemas, bus galima saugiai nukreipti jį į ankstesnę orbitą ir visiškai atkurti „Galaxy 15“ funkcijas, pranešė „Space.com“.
Dėl iki šiol nežinomų priežasčių geostacionaria orbita skriejęs „Galaxy 15“ balandžio pradžioje nustojo reagavęs į „Intelsat“ palydovų valdymo centro komandas. Pasak bendrovės atstovų, tai neturintis precedento atvejis – „zombiu“ tapęs palydovas ir toliau vykdė retransliacijas. Spėjama, kad palydovo elektronika sutriko dėl Saulėje kilusios stiprios magnetinės audros. Daug mėnesių trukusios „Intelsat“ inžinierių pastangos atstatyti ryšį su palydovu nedavė jokių rezultatų.
Tačiau kosminė drama dėl orbita nekontroliuojamai slystančio palydovo, kuris pavojingai priartėdavo prie kitų kosminių aparatų ir galėjo sukelti TV programų retransliacijos trukdžius, gruodžio 23 dieną netikėtai baigėsi, sakoma pranešime. Pasak „Intelsat“ atstovų, visiškai išsekus palydovo baterijoms, kurias įkraudavo saulės elementai, palydovą valdantis kompiuteris automatiškai persikrovė ir pradėjo vykdyti komandas iš Žemės.
„Galaxy 15“. „Orbital Sciences Corp.“ nuotr.
„Mes pervedėme „Galaxy 15“ į saugų režimą. Svarbiausi palydovo veikimo atstatymo etapai buvo įveikti sėkmingai, mums malonu pranešti, kad šiuo metu „Galaxy 15“ nekelia transliavimo trukdžių pavojaus kaimyniniams palydovams“, – teigiama „Intelsat“ pranešime.
Pasak specialistų, kadangi palydovas dabar vykdo valdymo centro komandas, yra tikimybė, kad pavyks atkurti visišką palydovo funkcionalumą. „Intelsat“ atstovų teigimu, po pirminių sėkmingų diagnostikos testų, sustabdžius palydovo „slydimą“ orbitoje, tikimasi jį grąžinti į pradinę trajektoriją bei atlikti išsamius įrangos patikrinimus.
Ryšių palydovas „Galaxy 15“, transliuojantis „C-band“ režimu, nustojo reaguoti į valdymo centro komandas balandžio 5 dieną. Iš pirminės pozicijos (133 laipsniai vakarų ilgumos) pasitraukęs palydovas „slydo“ 36 000 kilometrų aukščio geostacionaria orbita, keldamas pavojų kitiems kaimynystėje esantiems kosminiams aparatams, tarp jų ryšių palydovams „Galaxy 13“ ir „Galaxy 14“.
Liepos 8 dieną „Galaxy 15“ pradėjo artėti prie „Galaxy 13“. Arčiausiai nuo jo „Galaxy 15“ pralėkė liepos 13 dieną. Prie „Galaxy 14“ orbitos „palydovas – zombis“ pradėjo „slysti“ liepos 26-ąją. Mažiausiu atstumu jiedu prasilenkė liepos 30 d.
„Galaxy 13“ ir „Galaxy 14“ teikia videotransliacijų paslaugas JAV gyventojams. Pasak „Space.com“, keli „Intelsat“ bandymai išjungti nebekontroliuojamą palydovą buvo nesėkmingi. „Paprastai palydovui sugedus jis tiesiog nustoja veikęs ir mums nebekelia rūpesčių, – aiškino „Intelsat“ atstovas Steve'as Goodas. – „Galaxy 15“ vis dar veikia, tad formaliai laikomas funkcionuojančiu. Mes žinome, kur tiksliai jis yra, žinome, ką jis daro, žinome visus jo nustatymus“.
Pasak S. Goodo, tokia anomalija beprecedentė. Praradus ryšį su palydovu, „Intelsat“ pradėjo techninių šio įvykio priežasčių tyrimą, tačiau specialistai taip ir nesugebėjo nustatyti, kas būtent sukėlė tokį gedimą. „Tai be jokių abejonių unikali situacija, – pareiškė S. Goodas. – Pas mus yra žmonių, kurie dirba su palydovais daugiau nei 40 metų, bet jie nėra matę nieko panašaus“.
Anot specialistų, kosmose dreifuojantis „Galaxy 15“ ilgainiui turėjo prarasti orientacijos į Žemę galimybę. Kai tik tai nutiks ir palydovo saulės elementų skydai nebebus nukreipti Saulės pusėn, po kurio laiko išsikraus palydovo įrangą maitinančios baterijos. Inžinieriai neatmetė galimybės, kad, senkant energijos atsargoms, gali automatiškai persikrauti vidinis palydovo kompiuteris, tačiau tokia tikimybė, jų manymu, buvo neaiški. Vis dėlto tai galėjo būti paskutinė viltis, jog „atsikvošėjęs“ palydovas vėl ims siųsti į Žemę telemetrinius duomenis, ir „Intelsat“ inžinieriai susigrąžins jo valdymą.
Jei „Intelsat“ specialistams būtų nepavykę „atgaivinti“ „Galaxy 15“ palydovo, jis būtų papildęs vadinamųjų orbitinių zombių, t.y. geostacionaria orbita skriejančių nebekontroliuojamų palydovų, gretas. Teigiama, kad šiuo metu yra dešimtys tokių palydovų, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo patraukti iš geostacionarios orbitos iki visiškai prarandant jų kontrolę.
Priklausomai nuo jų pozicijos gedimo metu, tokie palydovai „slysta“ link vieno iš dviejų vadinamųjų libracijos taškų, jų padėtis – 105 laipsniai vakarų ir 75 laipsniai rytų ilgumos. Pasak JAV bendrovės „XL Insurance“, šiuose „orbitos slėniuose“ vadinamose kosminės erdvės vietose yra susikaupę daugiau nei 160 palydovų.
