Šitokią gamtos situaciją galima vadinti ekstremalia. Tokios gamtos anomalijos kaip karščiai, sausros, didelės liūtys, škvalai ir uraganai yra klimato kaitos padariniai. O kad ta kaita pastaruoju laikotarpiu vis spartėja – didelis žmogaus veiklos „nuopelnas“. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai skatina klimato šiltėjimą ir atneša didelę žalą gamtai ir žmogui.
Lietuvoje potvynių daugės
Klimatologai teigia, kad Lietuvoje XXI amžiuje dėl dažnesnių gausių kritulių ir uraganinių audrų pasikartojimo dažnės lietaus sukelti potvyniai. Tokios išvados prieita 2011 metais Aplinkos apsaugos agentūrai ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos atlikus Preliminarų potvynių rizikos įvertinimą Lietuvos Respublikoje – išanalizavus praeityje įvykusius stichinius, katastrofinius ir kitus didelio mąsto potvynius, apžvelgus klimato kaitos įtaka potvyniams ir stebint besikeičiančią situaciją pastaraisiais metais.
Skęstanti Europa
Prognozes patvirtina ir pastarųjų metų įvykiai Europoje. 2013 metais Centrinės ir Rytų Europos gyventojai buvo priversti kovoti su potvyniais, kurie pripažinti didžiausiais per visą kontinento istoriją. Daugiausia nukentėjo Vokietija, Austrija ir Čekija. „Didieji vandenys“ palietė ir Šveicariją bei Slovakiją, neregėtai užtvindė Balkanus. Žuvo dešimtys žmonių, dešimtys tūkstančių gyventojų evakuoti iš stichijos zonos. Potvyniai atnešė ir kitos žalos: užterštos irigacinės sistemos ir kiti vandens šaltiniai, dirvožemis neteko didelės dalies humuso – organinio sluoksnio, žuvo derlius, iš laukų išplautos trąšos, sumažėjo ganyklų plotai, upių vanduo darosi netinkamas gyventi žuvims, sugadinti pastatai, komunikacijos.
Atsakingas kiekvienas
Nors tokie didžiuliai potvyniai Lietuvos neužklupo, klimato kaita – globalus reiškinys. Daugiau ar mažiau ji pasiekia visus kraštus. Ir tai, kad Arktyje sparčiai tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis, daro įtaką gamtai tolimiausiuose planetos kampeliuose. Jei Lietuva iki šiol jaučiasi gana saugi, išvengianti tokių didelių kataklizmų, kaip taifūnai, galingi uraganai ar viską išdeginančios sausros ir gaisrai, tai neleidžia mums nesirūpinti klimato kaitos mažinimu.
Svarbiausius sprendimus, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančius išmetimus daro kiekvienos šalies politikai, tačiau ir kiekvienas eilinis šalies gyventojas turėtų elgtis atsakingai ir daryti tai, ką jis gali – mažiau naudotis transportu, dažniau važinėti dviračiu, vaikščioti pėsčiomis, taupyti elektros ir šilumos energiją, rinktis taupius buities prietaisus ir dar daugybė mažų žingsnelių klimato kaitos mažinimo link. Sujungus tūkstančių, milijonų žmonių pastangas rezultatas būtų ženklus – sveikesnė Žemės planeta ir jos gyventojai.
