Dėl pasaulinio atšilimo atsitraukus ledynui, kuriuo kalnuose ėjo Italijos ir Šveicarijos valstybinė siena, abiejų šalių vyriausybės susitarė ją nustatyti ir pažymėti iš naujo.
Nors toks sprendimas buvo priimtas be jokių ginčų, jis kartu perspėja apie būsimus konfliktus, kurie gali kilti dėl tokios pat priežasties peržiūrimų valstybių sienų ir resursų pasidalijimo, rašo „New Scientist“.
Naują Italijos ir Šveicarijos valstybinę sieną nustatys Šveicarijos federalinio topografijos biuro (Swisstopo) ir Italijos karinio geografijos instituto (IGMI) ekspertai.
Besikeičiantis klimatas privertė Italiją ir Šveicariją iš naujo tartis dėl valstybinės sienos ties Matterhornu. „Scanpix“ nuotr.
Atsižvelgus į abiejų pusių pasiūlymus kai kuriuose pasienio zonos Alpėse ruožuose naujoji siena bus perkelta iki 100 metrų atstumu. Siena bus pakeista ir prie garsiojo Matterhorno kalno, nors jis pats liks abiejose jos pusėse.
Dėl naujosios Italijos ir Šveicarijos sienos nenukentės pasienio gyventojų interesai, nes abiejų valstybių ribą reikės nustatyti kalnuose, daugiau nei 4000 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Tačiau ekspertai pastebi, kad panašios problemos dėl tirpstančių ledynų ir kintančių vandens resursų kituose pasaulio regionuose gali virsti rimtais konfliktais. Vienu iš tokių būsimų konfliktinių regionų laikomas Kašmyras, dėl kurio ginčijasi Indija ir Pakistanas. Didžiausios Pakistano upės teka iš Indijos kontroliuojamoje Kašmyro dalyje tirpstančių ledynų. Kai šių ledynų tirpimas dėl kylančios temperatūros paspartės, gali kilti smarkūs potvyniai, o vėliau juos pakeis stiprios sausros, nes iš kalnų tekančių upių nepapildys ledynų tirpimo vandenys.
Kitas potencialių konfliktų dėl klimato kaitos regionas – Arkties vandenynas. Mažėjant jūrinio ledo dangai į laivybos kelius ir jūros šelfe esančius naftos ir dujų išteklius pretenduoja JAV, Rusija, Kanada ir kitos regiono valstybės.
Čilė ir Argentina taip pat jau seniai ginčijasi dėl Pietų Patagonijos ledynų priklausomybės. Šis ginčas 1978 m. sukėlė tarpusavio santykių krizę ir gali vėl įsiplieksti, kai ledas ištirps, nes abiejų valstybių siena nėra tiksliai pažymėta, pastebi „New Scientist“.
