Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai parengė apžvalgą, atskleidžiančią kreditus siūlančių šlamštlaiškių ypatumus ir grėsmes bei įvardijo atsargumo priemones, kurios padės neužkibti ant brukalų siuntėjų kabliuko.
Kreditiniai santykiai tapo vienu svarbiausių bankų ir kitų kreditinių organizacijų pajamų šaltiniu – milijonai žmonių visame pasaulyje išsimoketinai perka prekių ir paslaugų bei prisiima atsakomybę kreditoriams sumokėti nemažus procentus, sakoma „Kaspersky Lab“. Tačiau kad gautų kreditą, potencialus klientas turi įrodyti galintis kiekvieną mėnesį mokėti dalį kredituojamos sumos.
Grežčiausius reikalavimus paprastai kelia dideli bankai. Nedidelės organizacijos ir privatūs kreditoriai savo ruožtu dažniau lojalesni vartotojui, o galimas rizikas kompensuoja didesniais procentais. Negalėdamos konkuruoti su žinomais bankais reklamos kampanijų mastu ir lygiu jos dažnai masiškai siunčia elektroninius laiškus, sakoma bendrovės pranešime.
Kreditiniai šlamštlaiškai ne tokie nekalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, perspėja ekspertai. Dažnai už šių laiškų slepiasi internetiniai sukčiai arba nesąžiningos organizacijos, kurių paslaugos realiai būna daug brangesnės, nei žadama. Tokių pranešimų adresatas gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Tarp jų galima paminėti netikrų laiškų siuntimą (angl. phishing): asmeninius duomenis netikrame tinklalapyje nurodęs vartotojas, galima sakyti, pats juos perduoda apgavikams į rankas, ir tie savo ruožtu, naudodamiesi gautais duomenimis, iš tikrųjų gali apiforminti kreditą aukos vardu.
Be to, gavėjai gali susidurti su kenkėjiškomis programomis prieduose, siunčiamuose kaip kredito paraiškos blankai. Paprastai šios programos supakuotos į archyvą ir užmaskuotos kaip nekalti failai, pavyzdžiui, naudojant dvigubą išplėtimą. Netgi atsakymas į reklaminį laišką leis siuntėjams suprasti, kad adresas naudojamas, ir tuo adresu bus siunčiama daugiau nepageidaujamų pranešimų, sakoma pranešime.
