Augalai sugeba įsiminti informaciją ir reaguoti į ją, pasinaudodami vidinio „ryšio" priemonėmis, teigia augalų biologijos specialistai. Jie, pavyzdžiui, prisimena informaciją apie šviesą.
Taip elgėsi Arabidopsis thaliana augalas, kai mokslininkai apšvietė tik vieną jo lapą. Stebėtina, bet sureagavo visas augalas. Be to, skirtingo ilgio šviesos spinduliai sukelia skirtingą atsaką. Manoma, kad augalai šią informaciją naudoja, inicijuodami apsaugines chemines reakcijas. Panašiai kaip gindamiesi nuo parazitų. Informacija apie šviesą, kurią perdavė vienas lapas, pasklido tam tikro tipo ląstelėmis (angl. bundle sheath), atliekančiomis fotosintezę. Jų yra įvairiose augalo dalyse.
Stanislavo Karpinskio vadovaujama tyrėjų grupė iš Varšuvos gamtos mokslų universiteto išmatavo elektrinius šių ląstelių signalus ir mano, kad tai iš esmės yra augalo centrinė nervų sistema. Svarbiausia – įsitikinti, kokiu būdu kiti lapai sužinojo apie tai, kaip jų „kolega“ buvo pamalonintas šviesos spinduliu. Minėtos ląstelės apgaubia „venas“ lapuose, kamiene ir šaknyse. Logiška, kad jos gali perduoti elektros impulsą.
Lenkų mokslininkų tyrimai liudija, kad augalai gali perduoti elektrocheminius signalus panašiais principais, kaip gyvūnų nervų sistema. Fotografijoje – cheminės reakcijos lapuose, kurie nebuvo paveikti saulės šviesa. Jie sureagavo į cheminį signalą, kurį jiems perdavė apšviestas lapas.
Biologai jau seniai pastebėjo, kad augalai turi atmintį. Jie turi žinoti, ar jau išgyveno žiemą, kad galėtų pasiruošti pavasariniam žydėjimui. Aišku, ši atmintis ne tokia, kaip žmogaus ar gyvūnų. Mokslininkams žinoma ir tai, kad augalai, juos sudirginus, gali siųsti elektrinius signalus. Tą nesunku pamatuoti.
S. Karpinskis anksčiau yra parodęs, kad cheminiai signalai gali keliauti per visą augalą, tokiu būdu padėdami jam prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Naujas žingsnis – suprasti mechanizmus, sukeliančius tuos signalus. Tai leistų mokslininkams patobulinti javus arba išauginti tvirtesnius medžius.
