Londono Karališkojo koledžo mokslininkai pasiūlė idėją, kaip galima būtų nuskraidinti astronautus į Marsą dar iki 2021 metų, t. y. 12 metų anksčiau, nei planuoja NASA. Tai būtų 3 žmonių misija, kurie į raudonąją planetą skirstų nedideliu dviejų dalių erdvėlaiviu.
Profesorius Tomas Pike teigia: „Ši kelionė būtų dar vienas milžiniškas žingsnis žmonijai kosmoso užkariavimuose. Misijoje dalyvaujantys žmonės taptų 21 amžiaus Neilu Armstrongu ir Buzzu Aldrinu“.
„Mūsų misijos įgyvendinimui, kelionei į Marsą ir atgal, būtų panaudoti tiek žmonės, tiek robotizuotos „rankos“. Sugrįžimui skirti robotai būtų nusiųsti į Marso šiaurinę dalį su raketiniu varikliu, tačiau be kuro, – laikraščiui „The Sun“ rašė T. Pike. – Siųsdami nepripildytus bakus, sutaupytume milžinišką kiekį svorio paleidimo metu. Kurui išgauti robotai iškastų ledo Marse. Ištirpdžius šį ledą, galėtume panaudoti saulės energiją, išgaunant vandenilį ir deguonį, kuriuo pripildytume kuro bakus. Kombinuodami vandenilį su atmosfera, galėtume pagaminti galingą metano kurą.“
Pasak T. Pike, per 9 mėnesius, kurių reiktų kelionei iš Žemės į Marsą, dėl gravitacijos nebuvimo 3 žmonių komandai atrofuotųsi raumenys, o kaulai taptų trapūs. Todėl būtų reikalinga dirbtinė gravitacija. Tai sukurti įmanoma padalinus erdvėlaivį į dvi kiek nutolusias dalis, jas sujungus, ir leidus suktis vienai apie kitą. Nustačius tinkamą sukimosi greitį, astronautai jaustųsi taip, tarsi juos veiktų gravitacija.
„Nusileidimas ant Marso paviršiaus būtų labai ekstremalus, tačiau truktų vos porą minučių. Nusileidimo kapsulė link Marso artėtų 22530,8 km/h greičiu, – teigė T. Pike. – Atmosfera greitį turėtų sumažinti iki 1126,5 km/h, o tuomet parašiutai su raketomis sulėtintų kapsulės greitį, nuleisdami ją netoli pusiaujo, šilčiausioje Marso vietoje.“
Na, ir pabaigai dar viena „smulkmena“: norėdama sugrįžti, komanda turėtų nukeliauti 1600 km į šiaurę nuo savo nusileidimo vietos iki sugrįžimo kapsulės.
