Galutiniame TKKK ataskaitos variante teigiama, kad "labai tikėtina" (o tai reiškia, kad tikimybė siekia daugiau nei 90 proc.), kad žmogaus veikla, ypač iškastinio kuro deginimas, paaiškina klimato atšilimą per pastaruosius 50 metų.
Pastarojoje 2001 metų TKKK ataskaitoje buvo rašoma, kad tai yra "tikėtina" - tai reiškia, kad tikimybė siekia mažiausiai 66 procentus.
"Labai tikėtina, kad nustatytą vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą nuo XX amžiaus vidurio didžia dalimi nulėmė nustatytas su žmogaus veikla siejamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų atmosferoje padidėjimas", - rašoma ataskaitoje.
Nuo pirmadienio Paryžiuje vykusios vyriausybių atstovų ir TKKK mokslininkų derybos baigėsi tik po vidurnakčio, nes užsitęsė ginčai dėl vandens lygio kilimo. TKKK vadovai oficialiai pristatys savo šešerių metų darbo rezultatus Paryžiuje 8 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Dvidešimties puslapių TKKK ataskaitoje, kuri skirta politikos planuotojams, aprašomos tokios grėsmės, kaip Arkties vandenyno ledo ištirpimas iki 2 100 metų bei Golfo srovės sulėtėjimas.
JT pareigūnai viliasi, kad ataskaita paskatins vyriausybes ir įmones imtis papildomų priemonių siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų kiekius, kurie patenka į atmosferą elektrinėms, gamykloms ir automobiliams deginant iškastinį kurą.
Ataskaitoje taip pat pateikiamos "geriausios prognozės", kad XXI amžiuje vidutinė oro temperatūra pakils 1,8 - 4 laipsniais pagal Celcijų, bet jos pakilimas gali svyruoti ir 1,1 - 6,4 laipsnių pagal Celcijų ribose.
XX amžiuje vidutinė oro temperatūra pakilo 0,7 laipsnio, o dešimt pačių karščiausių metų nuo XIX amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kai buvo pradėta registruoti temperatūras, prasidėjo nuo 1994-ųjų. Daug Europos šalių taip pat užfiksavo iki šiol šilčiausią sausio mėnesį.
"Naujausia TKKK ataskaita pateikia iki šiol aiškiausius įrodymus, kad žmonijos veikla skatina pavojingus klimato pokyčius", - sakė Londone įsikūrusio Tarptautinio aplinkos ir vystymosi instituto vadovė Camilla Toulmin (Kamila Tulmin).
"Laikas, skirtas šiltnamio efektą sukeliantiems išmetalams sumažinti, senka", - pažymėjo ji.
35 turtingos šalys yra pasirašiusios Kioto protokolą, kuris įpareigoja riboti šiltnamio efektą sukeliančius išmetalus. Tačiau pirmasis Kioto periodas baigiasi tik 2012 metais, o tokios didžiosios teršėjos kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija neturi jokių panašių tikslų.
JAV prezidentas George`as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) praėjusią savaitę sakė, kad klimato kaita yra "rimtas iššūkis". 2001 metais jis pasitraukė iš Kioto, teigdamas, kad šio protokolo sąlygos yra ekonominiai tramdomieji marškiniai ir kad jos nesąžiningai netaikomos besivystančioms valstybėms.
Per šį šimtmetį jūros lygiai turėtų pakilti 28 - 43 cm, teigiama anksčiau pasirodžiusiame TKKK ataskaitos projekte.
Tai yra mažiau negu buvo prognozuojama 2001 metais, tačiau delegatai nurodė, kad į šiuos apskaičiavimus neįtraukta galimybė, jog gali paspartėti Grenlandijos ledynų tirpimas, kuris, kaip rodo kai kurie tyrimai, jau prasidėjo.
REKLAMA
